„Pastaruoju metu dėl Vyriausybės sprendimų aplinkos srityje susiklostė nesveika atmosfera. Prašome ministrą paaiškinti kuo motyvuojant ir ar skaidriai jie buvo priimti. Miestų medžių kirtimo vajuje, kai visuomenė ir taip yra sunerimus, didinami valstybinių miškų kirtimai, užsimota skatinti kirtimus privačiuose miškuose. Ypač daug klausimų kelia dirbtinai sumažinta medienos kaina, dėl kurios valstybė kasmet gali netekti 70 mln. eurų pajamų. Gaila, kad valstiečiai-žalieji prisiėmę gamtos mylėtojų rolę, pabuvę valdžioje, nuėjo visai kitu keliu ir daro sprendimus, kurių neigiamas poveikis Lietuvos miškams gali būti ilgalaikis ir sunkiai atitaisomas“, – pranešime cituojama TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja, Seimo Aplinkos komiteto narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

DELFI jau rašė, kad Vyriausybė sutiko dirbtinai sumažinti valstybinės medienos kainą.

Ministro K. Mažeikos bus klausiama, ar ketinama imtis iniciatyvos taisyti klaidingą sprendimą dėl valstybinių miškų kirtimo kvotų padidinimo, ypač palankaus stambiosioms medienos įmonėms, tarp jų ir koncernui „Vakarų medienos grupė“, kurios galima lobistinė įtaka Premjerui Sauliui Skverneliui žurnalistų siejama su Dariaus Gudelio asmeniu, ir ar teiks teisės akto pakeitimą Vyriausybei?

Kartu domimasi ir birželio 19 d. Vyriausybės sprendimu dirbtinai sumažinti valstybinių miškų medienos kainą 20%, kuris priimtas jau K. Mažeikai esant ministru ir, atrodo, kuris yra naudingiausias taip pat tik stambiam medienos pramonės verslui bei atnešiantis nuostolių valstybės biudžetui – tai patvirtino ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas. Turint omenyje šias aplinkybes, parlamentarai klausia, kodėl priimant teisės aktą nebuvo atsižvelgta į STT, Vyriausybės Teisės grupės ir VMU pastabas, o su Konkurencijos taryba šis sprendimas net nebuvo derintas? Taip pat kausiama, kodėl, ministras nesiėmė iniciatyvos stabdyti ar koreguoti sprendimą pagal institucijų pastabas bei ar ketinama to imtis iniciatyvos atšaukti šį sprendimą?

Kreipimesi Seimo nariai taip pat prašo K. Mažeiką pasiaiškinti dėl jo ryšių su medienos perdirbimo įmone UAB “Juodeliai” bei ketinimo perkelti Valstybinės miškų urėdijos būstinę į jo vienmandatę rinkimų apygardą Kazlų Rūdoje. Be kita ko, prašoma atsakyti ir dėl privataus miško mokesčio. Teiraujamasi, kodėl Aplinkos ministerija nori versti žmones iškirsti turimus miškus, ar nesiekiama dirbtinai paskatinti privačių miškų savininkus parduoti mišką ir dar gana žema kaina, nes staiga išaugus pasiūlai medienos supirkimo kainos neabejotinai kristų. Taip pat domimasi, pagal kokius kriterijus bus apskaičiuotas 5% mokestis, ir kuo pagrįstas būtent toks dydis?

Aplinkos ministras K. Mažeika iš Seimo narių taip pat sulaukė klausimų ir dėl mažinamų Kauno vandenviečių teritorijų bei geriamo vandens trūkumo. Ministro prašoma paaiškinti, kaip ministerija įgyvendina įpareigojimą koordinuoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pareigą, ar yra atlikusi geriamojo vandens tiekimo ekstremalios kaitros sąlygomis pajėgumų vertinimą ir numačiusi konkrečius sprendimus, ar kitos įgyvendinančios institucijos ir savivaldybės nėra paliktos savieigai ir pavienėms, nekoordinuotoms iniciatyvoms? Kartu prašoma atsakyti, kokie sprendiniai planuojami siekiant padidinti rezervines miestų ir gyvenviečių geriamojo vandens tiekimo galias?

Galų gale Seimo nariai K. Mažeikos prašo atsakyti į klausimus susijusius su klimato kaita ir ilgalaikiais prioritetais miškų sektoriuje, miškų sektoriui padaryta žala dėl anksčiau buvusio neefektyvaus ir neskaidraus valdymo, taip pat viešųjų želdynų ir medžių kirtimo miestuose.

Kreipimąsi į aplinkos ministrą K. Mažeiką pasirašė Seimo TS-LKD frakcijos nariai – seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Monika Navickienė, Paulius Saudargas, Irena Haase, Antanas Matulas, Edmundas Pupinis, Kazys Starkevičius, Algis Strelčiūnas, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Algimantas Salamakinas bei Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Ričardas Juška.