„Dėl „Vilibor“ yra fiksuota, kad galimai pažeistas konkretus įstatymas ir konkretūs straipsniai. Čia yra pagrindas galbūt. <...> Asmeniškai nematau pagrindo teisiniams procesams, išskyrus galbūt dėl „Vilibor“.
Ir priežiūros prasme, ir pačių bankų veiksmų prasme lyg ir matosi požymių, kad buvo manipuliacijų, tendencingumo, savų problemų sprendimo, o ne objektyvių ekonomikos veiksnių atspindėjimo.
Rizikos perkėlimai, palūkanų dalykai, valiutos dalykai – gana sudėtinga. Iš elementarių finansų prasmės, čia yra nusižengimai labai esminiai, bet ar kompetencijos Lietuvos institucijose buvo tuo metu pakankamai – atrodo ne. Sakyti, kad žmonės specialiai kažko nedarė, nors suprato, kad reikėjo daryti...“ – svarstė jis.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį tęsė parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę.
Seimo nariai svarstė tyrimo išvadų projektus.
Apie atsakomybę kalbėjo ir Seimo narys Kęstutis Glaveckas.
„Teisine prasme svarbus klausimas dėl „Būsto paskolų draudimo“ – ar tai buvo sąmoningai padaryta klaida, ar netyčinė. Jei sąmoningai, tai galimas teismo procesas prieš tą asmenį ar grupę asmenų. Jei tai buvo atsitiktinė klaida, force majeure, kuris nepriklauso nuo daugelio dalykų, kaip žemės drebėjimas, ar dar kas nors, tada byla paliekama.
Jei tokiu principu žiūrėsime, prie šių tyrimų pridėtume tokius vertinimus – to dabar nedarysime, bet ateityje reikėtų žiūrėti, kad būtų suvedama į kokį nors atsakymą. Analizė yra labai geras dalykas, bet tik mokslininkams, o valstybės valdymas, finansų valdymas, stabilumo užtikrinimas – svarbus ir atsakomybės konstatavimas“, – sakė jis.
K. Glaveckas kalbėjo apie tai, kad reikia žiūrėti, kas ir kaip valdė, kokius sprendimus priėmė, kokios to pasekmės.
„Pavyzdžiui, ponia Blinkevičiūtė priėmė sprendimą padidinti pensijas, viskas buvo pakibę. Dėl to ta duobė, į kurią kritome mes, praktiškai 2 ar 3 proc. punktais buvo gilesnė. Rezervų mažiau turėjome, nes „Sodra“ buvo visiškai nuvaryta. Tas buvo padaryta sąmoningai ar nesąmoningai? Aišku, kad sąmoningai. Užtat, kad populizmo ieškome prieš rinkimus, buvo tas dalykas tas padarytas“, – kalbėjo jis.
S. Jakeliūnas pastebėjo, kad krizės tyrimo išvadose yra konstatuota, jog vienas pagrindinių veiksnių yra vietiniai skandinaviški bankai, kurie priklausė nuo motininių bankų finansavimo, o motininiai savo ruožtu priklausė nuo tarptautinių rinkų finansavimo.
„Tai buvo tie veiksniai, kurie, kai pradėjo griūti tie visi tarptautiniai finansavimo dalykai – čia buvo pažeidžiamumo veiksnys, per kurį atėjo krizė į Lietuvą. Tai yra konstatuota. Ar tai kažkieno atsakomybė? Man sunku dabar įvardinti“, – sakė jis.
Savo ruožtu Seimo narė Rasa Budbergytė sakė, kad jai gaila, jog S. Jakeliūnas išvažiuoja į Briuselį.
DELFI primena, kad Seimo BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas gegužę pateko į Europos Parlamentą (EP). Jis yra teigęs, kad krizės tyrimą planuoja pabaigti prieš išvykdamas į EP. Balandį Seimas buvo atidėjęs krizės tyrimo išvadų pateikimą iki spalio 31 dienos.
„Stasys yra idėjinis parlamentinio tyrimo lyderis, būtų galėjęs iki rudens suformuoti gražų kūrinį, kuris atitiktų ne mokslinio traktato standartus. Čia yra labai daug geros analizės, bet ji yra aukšto ekonominio lygio“, – sakė R. Budbergytė.
Ji pastebėjo, kad su išvadų tekstu dar reikia gerokai padirbėti – iš 100 lapų padaryti 50 lapų.
„Dar reikia padirbėti su esminiais klausimais. Rekomendacijose prifantazuota praktiškai pakeisti vos ne valstybės sąrangą. Mes viską turime, nemokame dažniausiai įrankiais naudotis, kurie yra mūsų rankose“, – kalbėjo Seimo narė.
Seimo BFK nariai trečiadienį posėdyje iš esmės pritarė tyrimo išvadoms.
Parlamentinis tyrimas
Seimo BFK yra įpareigotas atsakyti į 7 klausimus, kaip antai, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.
Komitetas taip pat aiškinasi, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais ir kt.
