LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pabrėžė, kad šalies pasiruošimo galimiems iššūkiams kokybė yra daug geresnė nei prieš dešimtmetį.

„Mano pagrindinė žinutė, kurią pasiėmiau iš misijos, yra susijusius su palyginimu mūsų pasiruošimo, jeigu dabar kažkas įvyktų, ir būtent 2008 metais. Ir pagrindinė išvada, be abejo, kad kokybė pasiruošimo yra gerokai kitokia“, – antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė V. Vasiliauskas.

Kita vertus, jis pažymėjo, kad šalies ekonomika lėtėja, o Lietuva turėtų įsiklausyti į TVF ir ankstesnes Europos Komisijos rekomendacijas.

TVF ekspertai taip pat rekomenduoja kryptingiau naudoti socialines išlaidas.

Laidoje „DELFI diena“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad daugybė kitų struktūrinių rodiklių rodo, kad pasiruošimas galimai ateinantiems iššūkiams, yra geras.

„Struktūriniai ekonominiai rodikliai, kurie rodo, kaip esame pasiruošę įvairiems iššūkiams, manau, kad yra išskirtinai geri. Mes turime tai, ko neturi jokia kita euro zonos valstybė. Tai yra didelis užsienio prekybos perteklius ir pertekliniai valstybės finansai.

Arnas Mazėtis, Marius Jurgilas, Nerijus Mačiulis

Gyventojų skolos ir pajamų santykis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), įmonių finansinis svertas irgi vienas mažiausių ES, tai net nepaisant žemų palūkanų, gyventojai ir įmonės žiūri labai atsargiai į finansinį svertą. Daugybė kitų struktūrinių rodiklių rodo, kad pasiruošimas galimai ateinantiems iššūkiams, yra geras, turbūt reikėtų mažiau nerimauti dėl trumpalaikių galimų susvyravimų, bet reikia žiūrėti į ilgalaikes problemas“, – DELFI tikino N.Mačiulis.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas tikino, jog atmetus vieną pagrindinių rizikų, situacija Lietuvoje yra gana stabili.

„Dabartiniame kontekste reikia labai atsargiai rinkti žodžius, kai pagrindinis būdvardis, kurį panaudočiau, apibūdindamas situaciją, yra „neapibrėžta“. Taip yra ne vien dėl vidinių, bet taip pat dėl išorinių veiksnių. Lietuva, kaip maža šalis, ypatingai priklauso nuo išorės partnerių, nuo to, kaip juda visa Europos Sąjunga, kas vyksta su pagrindiniais mūsų partneriais, reikia pasakyti, kad mūsų paveikumas yra tikrai padidėjęs, bet jeigu atsiribotume nuo šio pagrindinio rizikos faktoriaus, tai situacija yra stabili, atlyginimai auga net per greitai, kas kelia susirūpinimą dėl ekonomikos konkurencingumo“, – ekonomines realijas DELFI laidoje apibūdino M.Jurgilas.

Marius Jurgilas

Paklaustas apie demografines bėdas, M.Jurgilas tikino, kad greitų ar trumpalaikių sprendimų šiose srityse negalima imtis, nes jie tikrai nebus efektyvūs.

„Tai yra problemos, kurioms yra reikalingi ilgalaikiai sprendimų būdai. Demografinės problemos vienadieniais ar kelerių metų sprendimais yra neišsprendžiamos. Tai yra kaip tanklaivis, kuriam reikia didelio laiko, reikia sprendimų, kurie būtų susiję ne tik su gimstamumu ar motinystės paskatomis, reikalingi sprendimai ir dėl emigracinės bei migracinės politikos, bet šioje vietoje mes susiduriame su kitais klausimais“, – DELFI tikino M.Jurgilas.

Su vaiko pinigais – esminė problema

Ekonomisto N.Mačiulio paklausus apie tai, ką sukuria vaiko pinigai, jis sakė, jog toli gražu ne visada tie pinigai yra kaip paskata dirbti.

„Reikia atsiminti, kaip atsirado tie vaiko pinigai. Jie atsirado panaikinus papildomą neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), kurį gaudavo dirbantieji už kiekvieną vaiką. Tai buvo susieta su paskatomis dirbti, jeigu nedirbi – tų pinigų beveik negauni, arba gauni daug mažesnę išmoką. Dabar, ką pripažįsta ir TVF, net jeigu nedirbi ir turi vaikų, pinigų srautas susidaro nemažas.

Nerijus Mačiulis

Aš suprantu tos reformos autorių norą, kad būtų vaikai apsaugoti, yra šeimų, kurios turėjo daug vaikų ir negalėdavo pilnai pasinaudoti NPD. Tai yra išskirtiniai atvejai, mes vis tiek dabar turime sistemą, kai vaiko pinigai paskatų dirbti nesukelia. Galima būtų svarstyti dvigubą tokią sistemą, kur yra ir vaiko pinigai, ir mokestinė lengvata, susieta su auginamais vaikais. Vien tik vaikų pinigų didinimas sukuria problemą, apie kurią kalba TVF“, – laidoje sakė ekonomistas.

M.Jurgilo nuomone, pinigai pirmiausia turėtų būti skirti tai šeimai, kuri gyvena nepritekliuje, kuriai tie pinigai tikrai yra labai reikalingi.

„TVF pasisako šiame kontekste aiškiai, kad pinigai turėtų būti nukreipti į tikslinę grupę tam, kad turėtų didžiausią poveikį. Jeigu man padidins vaiko pinigus, mano atlyginimui tai poveikio nepadarys, bet bus iššvaistyti pinigai. Galbūt pinigai būtų buvę skirti tai šeimai, kuri iš tiesų gyvena nepritekliuje. Yra toks testas, pagal kurį yra žiūrime, ar šeimai tikrai reikia tų pinigų“, – kalbėjo M.Jurgilas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (291)