„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tai vadina klaida. Tuo metu SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas svarsto, kad taip norima užbėgti už akių galimai recesijai.
Dar žemesnės palūkanos
Šią savaitę Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi pareiškė, kad prireikus išnaudos visą savo mandato lankstumą. Jis teigė, kad tarp galimų priemonių ekonomikai skatinti yra tiek palūkanų normų mažinimas, tiek turto supirkimo programos pratęsimas.
Apie palūkanų sumažinimą prabilo ir JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) atstovai. Svarstoma, kad infliacijai išliekant žemiau 2 proc. lygio, ir nesibaigiant prekybiniams konfliktams, didėja tikimybė, kad pinigų politika bus sušvelninta jau artimiausiu metu.
Centriniams bankams nerimą kelia JAV prezidento Donaldo Trumpo kurstomi prekybos karai. Neseniai tarifais pagrasinta Meksikai, o Japonijai ir Europai duoti 6 mėnesiai, per kuriuos turi būti pasiektas susitarimas su JAV, kitaip muitai bus įvesti automatiškai.
Po žlugusių derybų su Kinija, komunistinei valstybei JAV įvedė tarifus 200 mlrd. dolerių vertės prekėms. D. Trumpas dar įspėjo, kad jei Xi Jinpingas neras išeities, bus apmokestinta dar 300 mlrd. dolerių vertės prekės.
Birželio pabaigoje D. Trumpas ir Xi Jinpingas turėtų pasimatyti Japonijoje vyksiančiame G20 susitikime.
Daro klaidą
N. Mačiulis pasikeitusią M. Draghi ir FED retoriką vadina klaida.
„Fundamentalių priežasčių, kodėl reikėtų dar agresyviau skatinti ekonomiką monetarinėmis priemonėmis nėra. Ekonomika auga normaliu tempu tiek euro zonoje, tiek JAV. Yra ir infliacija, viršijanti 1 proc., įsibėgėja atlyginimų augimas.
Nėra jokių priežasčių dėl ko reikėtų palūkanas padaryti dar labiau neigiamas. Tas agresyvus noras dar labiau didinti pinigų pasiūlą euro zonoje, dar labiau daryti palūkanas neigiamas turi labai daug šalutinių neigiamų pasekmių. Apie ką ECB kalbėti nenori“, – DELFI komentavo jis.
Viena N. Mačiulio minėtų šalutinių pasekmių – neigiamas didžiosios dalies vyriausybių vertybinių popierių euro zonoje pajamingumas.
„Į tuos vertybinius popierius investuoja pensijų fondai, draudimo bendrovės. Tai reiškia, kad nukenčia visi gyventojai, kurie taupo, kaupia ateičiai. Nukenčia ateities pensininkai. Tai tam tikra prasme amorali politika ir jos tokios agresyvios nereikia“, – sakė jis.
Ekonomistas dar pastebėjo, kad ECB agresyvią monetarinę politiką vykdo jau 3 metus.
„Dabar sprendimas, kad ją reikia dar labiau pratęsti, dar daugiau pirkti aktyvų, mažinti palūkanas – bandymas tuo pačiu instrumentu pasiekti kažką, ko nepavyko anksčiau. Albertas Einsteinas yra gerai pasakęs, kad kvailumo apibrėžimas yra kartoti tą patį procesą daug kartų iš eilės, tikintis skirtingo rezultato. Manau, kad tai nepagrįsta monetarinė politika. Tik suprantu, kad tokiu būdu bandoma nuraminti finansų rinkas ir užkirsti kelią neigiamiems ekonominiams procesams, kuriuos galėtų sukelti JAV ir Kinijos prekybos karas.
Labai keista, kad centriniai bankai, mažindami palūkanas, didindami pinigų pasiūlą, turi užkirsti kelią tam, kam jie neturi visiškai jokios įtakos. T.y. geopolitiniai procesai, JAV prezidento iniciatyva bandoma apriboti importą iš Kinijos, pakeisti jos bendrą ekonominę praktiką, kuri taikoma valstybinėse įmonėse, užsienio prekyboje.
Be to, kol dar nėra jokių neigiamų pasekmių, bandyti tam užkirsti kelią, tai – tam tikra prasme validavimas ir įgalinimas JAV prezidentui imtis tokios protekcionistinės politikos, nes jis žino, kad už jo nugaros stovi centriniai bankai, kurie bėdos atveju „paspausdins“ pinigų, sumažins palūkanas, stabilizuos ekonomiką. Čia yra tam tikra moralinė rizika“, – sakė N. Mačiulis.
Reaguoja iš anksto
Kitokios nuomonės laikosi T. Povilauskas. Jis sakė, kad centriniai bankai reaguoja į pasikeitusią pasaulio ekonominę situaciją.
„Iki praėjusių metų rudens visos prognozės buvo, kad tiek FED, tiek ECB tęs skatinamosios politikos atsitraukinėjimą. Tiesiog situacija pasikeitė.
Tiek prekybos karai, tiek nepasitikėjimas, tiek žemesnė infliacija. Centriniai bankai jau nori užbėgti įvykiams už akių. Bent jau rinkose yra įsivaizdavimas, kad jie tų veiksmų imsis“, – sakė jis.
Ekonomistas svarstė, kad ECB ir FED nori užbėgti galimai recesijai už akių.
„Kas šiaip žiūrint iš finansinių rizikų valdymo perspektyvos – gal ir gerai. Reaguoti iš anksto, o ne po to. Beje, šiuo metu JAV recesijos tikimybė per artimiausius metus yra per 30 proc.“ – pridūrė T. Povilauskas.
Vis dėlto, pašnekovo manymu, finansų rinkos per daug optimistiškos.
„Jos nori, kad palūkanos būtų kuo žemesnės. Centriniai bankai yra kitoje pusėje ir turi žiūrėti, kokia yra realybė. Tai sunkus balansas, nes atsiranda skeptikų, kurie sako, kad nedarbo lygis Europoje yra mažėjantis, JAV apskritai kelių dešimtmečių žemumose.
Situacija šiai sekundei gal ir nebloga, bet žiūrint į ateitį, yra ženklų, kad ekonominė padėtis yra prastėjanti“, – pastebėjo T. Povilauskas.
Buksuojanti Vokietija
Vokietijos Bundesbankas prieš kurį laiką sumažino šalies bendrojo vidaus produkto augimo prognozę 2019 metams nuo 1,6 proc. iki 0,6 proc. Balandį Vokietijoje fiksuotas 1,9 proc. pramonės produkcijos nuosmukis.
Šie signalai gali būti svarbūs Lietuvai, nes Vokietija yra svarbiausia rinka lietuviškos kilmės prekių eksportui.
N. Mačiulis sutiko, kad Vokietijos ekonomika šiek tiek stagnuoja. Tačiau jis pastebėjo, kad Lietuvos eksportas į šią šalį auga.
„Problemos Vokietijoje labai lokalizuotos automobilių pramonėje. Jei žiūrėtume į kitus sektorius – kaip auga paslaugų sektorius, atlyginimai, užimtumas. Ten nėra jokių užuominų apie ekonomikos nuosmukį. Dėl to Lietuvos eksportuotojai, aptarnaujantys į vidaus rinką orientuotas įmones, ne automobilių pramonę Vokietijoje, nemato jokių problemų.
Žinoma, Vokietijos automobilių pramonė yra didelė, tai turi įtakos visai šalies ekonomikai, tos problemos gali išplisti į kitus sektorius. Bet kol kas nieko panašaus nesimatė, todėl nėra ir neigiamo efekto Lietuvos ekonomikai“, – sakė jis.
T. Povilauskas sakė, kad Vokietijos automobilių pramonė turėtų atsigauti kitame šių metų pusmetyje.
„Vokietijoje automobilių gamyba darė neigiamą įtaką praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, bet mes tikimės, kad situacija pagerės per antrąjį pusmetį.
Gali būti, kad automobilių gamyba jau yra pasiekusi savo dugną. Tačiau viskas labai jautru, nes rugsėjį vėl grįš klausimas dėl galimų importo muitų tarifų iš ES į JAV eksportuojamiems automobiliams. Rizikų yra“, – sakė jis.
Kitos keistenybės
Praėjusią savaitę Vokietijos 10 metų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas nukrito iki žemiausio lygio istorijoje, t.y. -0,24 proc.
N. Mačiulis pastebėjo, kad šiuo metu net ir 15 metų Vokietijos vertybiniai popieriai generuoja neigiamą grąžą.
„Tai reiškia, kad tų obligacijų kainos taip pakilo, kad jų pajamingumas tampa neigiamu. Reiškia, kad bet kas, pirkdamas tas obligacijas ir išlaikydamas jas iki išpirkimo, ne tik negaus jokių palūkanų, bet net neatgaus visų pinigų, kuriuos investavo.
Tokia situacija susidarė dėl to, kad ECB labai daug vertybinių popierių supirko per pastaruosius 3 metus. Toliau žadėdamas pirkti jų dar daugiau, jis sukuria prielaidas ir kitiems investuotojams pirkti juos, užbėgant už akių, nes jie žino, kad ateityje ECB nupirks juos už bet kokią kainą“, – sakė jis.
Ekonomistas pažymėjo, kad yra ir pensijų fondai, ir draudimo bendrovės, kurios pagal savo veiklos taisykles turi investuoti į saugiausius euro zonos vyriausybių vertybinius popierius, perka juos už bet kokią kainą.
„Yra labai mažai individualių investuotojų, kurie norėtų savo pinigus „priparkuoti“ tokiuose instrumentuose, kurie moka neigiamas palūkanas. Bet yra centriniai bankai, kurie perka, yra pensijų fondai ir draudimo bendrovės, kiti fondai, kurie pagal savo investavimo taisykles turi investuoti į tokius vertybinius popierius ir juos superka.
Susidariusi labai paradoksali ir labai neigiama situacija. Kad daug saugiai taupyti norinčių asmenų priversti savo pinigus padėti į instrumentus su neigiamomis palūkanomis, tai – demoralizuojantis ir labai keistas reiškinys. Istorijoje tokių nėra buvę“, – kalbėjo N. Mačiulis.
