Klausimo svarstymas ilgai netruko. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika nurodė, kad siūlymai yra „adekvatūs ir proporcingi siekiams ir tikslams, atitinka medienos kainų rinkos svyravimus“. Konkurencijos taryba nurodė, kad paskutinė dokumento versija su jais net nebuvo suderinta. Visgi projektui Vyriausybė pritarė.
Po posėdžio premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad priimti sprendimai – laikini.
„Atsižvelgta į STT. Nepilnai, bet dėl to, kad mes turime antrą pusmetį nesustabdyti prekybos mediena ir šiandien buvo priimtas sprendimas: iki lapkričio 1 dienos turi būti visiškai nauja tvarka paruošta su medienos prekyba. Tas ir bus padaryta. Dabar tas laikinas II pusmečio sprendimas, jis yra laikinas“, – teigė premjeras.
Apie 17.30 val. DELFI gavo ir aplinkos ministro komentarą.
„Šiandien Vyriausybė patvirtino prieštaringai vertinamą pakeitimą dėl prekybos valstybine mediena. Kas geriau valstybės požiūriu: gautos pajamos už parduotą medieną ar patiriamos išlaidos/negautos pajamos? Kol lietuviškos medienos pardavimai „stovi“, nes rinkos kaina kritusi apie 40 proc., o kainos sumažinti pagal dabartinę tvarką nebuvo galima, į Lietuvą yra importuojama baltarusiška mediena, nes tiesiog ten gerokai pigiau!
Artimiausiu metu planuojame peržiūrėti kirtimo normas, kad maksimaliai būtų naudojama tik perbrendę lapuočiai, kurie ateityje bus tinkami tik biokurui, ir mediena iš sanitarinių kirtimų, o sveiki pušynai būtų maksimaliai saugomi“, – komentuoja aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Projekte numatyti keli pokyčiai. Pirmiausia, šiuo metu medienos pradinė kaina yra lygi paskutiniojo įvykusio aukciono parduoto atitinkamo sortimento ar miško kirtimo liekanų vidutinei svertinei kainai, tačiau dėl šiais metais ženkliai sumažėjusios žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kainos (atskiriems sortimentams fiksuotas iki 40 proc. kainos sumažėjimas) pateiktas naujas siūlymas.
„Siūloma nustatyti tik 2019 m. II pusmečiui vykdomuose aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti taikomą pradinę žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kainos nustatymo tvarką, pagal kurią pradinė kaina būtų lygi paskutiniojo įvykusio pusmetinio aukciono parduoto atitinkamo sortimento ar miško kirtimo liekanų vidutinei svertinei kainai, sumažintai 20 proc.“, – rašoma projekte.
Jame toliau dėstoma, kad siekiant lanksčiau reaguoti į rinkos pokyčius, pakartotiniuose aukcionuose medienos pradinė kaina bus mažinama 20 proc. Tai yra, jeigu pirmuoju etapu už pasiūlytą kainą niekas medienos nepirks, antrajame etape kaina bus sumažinta. Aukcionuose pusmetinėms ir ilgalaikėms sutartims sudaryti pirkėjams taip pat suteikta teisė siūlyti iki 20 proc. mažesnę nei pradinė pardavėjo pasiūlyta kaina, šiuo metu būdavo galima siūlyti iki 10 proc.
Grėsmingos pastabos neatbaidė
Projekto pažymoje lieka nurodyta, kad ministerija nusprendė neatsižvelgti į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės bei Valstybinių miškų urėdijos pastabas. O jose teigiama, kad pramonei bus sudaromos sąlygos įsigyti vertingiausią medieną už daug mažesnę kainą, o medienos pardavimo rinkos problemos liks neišspręstos, net ir galimi dar didesni nuostoliai.
„Parduodant paklausiausią ir vertingiausią žaliavinę medieną jos pirkėjams būtų sudaromos sąlygos ją įsigyti už galimai daug žemesnę kainą (iki 20 proc. mažesnę nei pradinė pardavėjo pasiūlyta, kainą), tuo tarpu kitos (ankstesniuose aukcionuose neparduotos, todėl galimai mažiau vertingos ir nepaklausios) medienos kaina išliktų aukštesnė.
Be to, siūlomas reglamentavimas medienos pardavimo rinkos problemos neišspręstų ir galimai sudarytų sąlygas papildomų nuostolių (dėl neparduotos medienos arba vertingiausios medienos pardavimo ženkliai mažesnėmis kainomis) atsiradimui. Projekte siūlomos nuostatos galimai būtų naudingos tik tam tikros žaliavinės medienos sortimentų ar miško kirtimo liekanų pirkėjų grupei (ar grupėms), taip sudarant išskirtines veiklos sąlygas atskiroms interesų grupėms“, – pažymoje cituojama STT.
Tačiau į tai Aplinkos ministerija atsakė, kad net ir 20 proc. sumažinta pradinė kaina nelemia kainų sumažėjimo aukcione ir galutinių aukciono rezultatų, nes aukciono metu konkuruojant pirkėjams mediena parduodama už tuo metu rinkoje esančią didžiausią kainą. Neigta, kad bus kam nors sudaromos išskirtinės sąlygos.
STT pateikė ir daugiau pastabų dėl pirkėjo teisės siūlyti iki 20 proc. mažesnę nei pradinė pardavėjo pasiūlyta kaina, kad nėra aišku, kuo grindžiama galimybė pirkėjui siūlyti mažesnę nei pradinė pardavėjo pasiūlyta kaina dar nė neįvykus aukcionui.
Į tai Aplinkos ministerija vėlgi atsakė pareikšdama savo nuomonę, kad toks pakeitimas vis tiek leis medieną parduoti už tuo metu rinkoje esančią kainą dėl pirkėjų tarpusavio konkurencijos.
STT išvadose galima rasti ir daugiau pastebėjimų. Pavyzdžiui, yra numatytas punktas dėl pardavėjo teisės neteikti medienos pardavimui pakartotiniame aukcione trumpalaikėms sutartims sudaryti, jei pradinė medienos kaina tampa mažesnė už tiesiogines medienos ruošos išlaidas, tačiau analogiškos pardavėjo teisės dėl medienos neteikimo pardavimui aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti nenumatyta.
„Galima daryti išvadą, kad aukcionams ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti pardavėjas privalės teikti medieną pardavimui net ir tuo atveju, jeigu medienos ruošos išlaidos bus didesnės negu medienos pardavimo kaina (kitaip sakant, valstybė ne tik negaus pajamų iš medienos pardavimo, bet turės prisiimti dalį išlaidų, susijusių ir patirtų dėl parduotos medienos paruošimo pardavimui“, – rašė STT.
Valstybinių miškų urėdija teikė pastabas susijusias su medienos kainos skelbimu, taip pat dėl teisės suteikimo pardavėjui neteikti medienos pardavimui pakartotiniame aukcione, jei pradinė medienos kaina tampa mažesnė už medienos savikainą, medienos pirkėjo ir pardavėjo atsakomybės lygiavertiškumo.
Pastabų turėjo ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė. Jie siūlė, kad nutarimas įsigaliotų ne iš karto, o nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Taip pat pasigesta pagrįstumo dėl to, kodėl pirkėjas turi teisę siūlyti iki 20 proc, mažesnę kainą nei pasiūlyta pradinė pradinė pardavėjo kaina.
„Egzistuoja grėsmė, kad suformavus pakankamai žemą pradinę aukcione parduodamos medienos kainą, tai suponuotų ir žemesnes, nei rinkos kaina, ateityje parduodamos medienos kainas, nes pagal 2019 m. II pusmečio aukcionų kainas, bus formuojama 2020 m. I pusmečio aukciono ir keičiama sudarytų ilgalaikių sutarčių kaina. Ši grėsmė realizuotųsi tuo atveju, jeigu 2019 m. II pusmečio aukcionų metu pirkėjai siūlytų artimas pradinei aukciono kainai (ar 20 proc. žemesnes, pasinaudoję numatoma galimybe) medienos supirkimo kainas. Tokiu atveju, net ir išaugus pasaulinei medienos rinkos kainai, Lietuvoje ši kaina galimai būtų mažesnė, nes pradinė kaina būtų nustatoma remiantis praeito pusmečio aukcionų kainomis ir egzistuotų tikimybė, kad pirkėjai nebūtų linkę savo pasiūlymais labai nutolti nuo šios kainos“, – išvadoje rašo Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė.
Pulkauninkas: tikriausiai tai pramonės pastangų rezultatas
Vyriausiasis miškų urėdas Marius Pulkauninkas DELFI komentavo, kad pramonės interesas paprastas – įsigyti medieną kuo pigiau. Ir interesas yra, kad tai būtų įteisinta teisės aktais.
Pasak jo, naujų pakeitimų logika yra ta, kad būtų galima greičiau sumažinti parduodamos medienos kainą
„Jų logika, kad medienos kaina svyruoja ir, jei kainos kyla natūraliai, kiekvienas pirkėjas pagal rinkos kainą siūlys daugiau, jei krentam, kad kaina kuo drastiškiau ir greičiau būtų galima sumažinti, per vieną aukciono ratą 40 proc. gali kristi“, – DELFI teigė jis.
Pasak jo, jausmas yra lyg sėdėti toje pačioje valtyje – valstybė nori parduoti medieną, kitoje pusėje pirkėjai nori tą medieną pigiau įsigyti.
„Jei kaina krenta, suprantam, kad valstybė negali parduoti už tokią kaip buvo, nes niekada neparduos. Čia svarbu subalansavimas, nes jei viena pusė perspaus, valtis apsivers.
Kodėl dabar labiau svyra į pramonės pusę, tikriausiai tai pramonės pastangų rezultatas, jie stengiasi išsiderėti sau geresnes sąlygas“, – teigė M. Pulkauninkas.
Jis neneigia, kad smarkiai kritus medienos kainai tektų susidurti su finansiniais sunkumais.
„Pernai metais mūsų pajamos 180 mln. eurų, medienos kainos pakilusios, turėjome gerą rezultatą, valstybei pervedėme beveik 60 mln. eurų., jei sakome, kad medienos visų sortimentų kaina nukristų 40 proc., tai apie 70 mln. eurų. Kad įmonės rezultatai reikšmingai pablogėtų tai taip“, – teigė M. Pulkauninkas.
Jis paminėjo, kad šiuo atveju labiau atsižvelgta į pramonės pastabas, o ne jų.
„Yra visų pastabų suvestinė. Ir mūsų išvardintos. Tai į mūsų pastabų daugelį neatsižvelgta, kas naudinga pramonei – atsižvelgta. (…) Įvardijama, kad tai naudingiau Lietuvai plačiąja prasme būtų“, – pasakojo jis.
Buvęs aplinkos viceministras: mūsų mokesčiais valstybė dengs nuostolius
Buvęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas į šiuos pakeitimus dėmesį atkreipė dar antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinęs žinute, kurioje cituojamos tiek Teisės grupės, tiek STT išvados.
„Artėja bomba...Arba ne. Priklauso nuo to, ar Vyriausybė pritars dabartiniam Aplinkos ministerijos parengtam prekybos apvaliąja mediena taisyklėms. Antro ketvirčio aukcionai sustabdyti tik tam, kad būtų organizuoti priėmus naujas taisykles. O jos sudaro prielaidas medienos kainai mažėti drastiškai – taigi netekti milijonų. Tarpinstituciniame pasitarime jau klausimas aptartas šiandien. Žiūrėk ryt jau gali būti įdėtas į Vyriausybės posėdį?“, – rašė jis.
Jis išskyrė tokias Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabas, kad trūksta ne tik pagrįstumo, bet ir egzistuoja grėsmė, kad suformavus pakankamai žemą pradinę aukcione parduodamos medienos kainą, tai ir ateityje sudarytų prielaidas žemesnei nei rinkos kaina parduodamą medieną. Taip pat išskyrė STT pastabą, kad tokie pakeitimai gali turėti ilgalaikius padarinius valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir miško atliekų kainoms.
Buvęs aplinkos viceministras priėjo išvados, kad naujieji pakeitimai gali lemti, jog visai valstybei reikės dotuoti Valstybinę miškų urėdiją, vien dėl to, kad mediena bus parduodama žemiau savikainos.
„Na ir pabaigai, nors perliukų tikrai apstu, STT atskleidžia ketinimus parduoti medieną žemiau savikainos. Tokiu keliu einant valstybė turės dotuoti Urėdiją, t.y. mūsų mokesčiai bus naudojami nuostoliams dengti. O ne priešingai, kaip yra dabar, urėdija sumoka milijonus į valstybės biudžetą.
STT: „...galima daryti išvadą, kad aukcionams ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti pardavėjas privalės teikti medieną pardavimui net ir tuo atveju, jeigu medienos ruošos išlaidos bus didesnės negu medienos pardavimo kaina (kitaip sakant, valstybė ne tik negaus pajamų iš medienos pardavimo, bet turės prisiimti dalį išlaidų, susijusių ir patirtų dėl parduotos medienos paruošimo pardavimui)", – rašė M. Norbutas.
