Minint vidaus audito žinomumo mėnesį, Vidaus auditorių asociacija inicijavo trijose Baltijos valstybėse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) dirbančių auditorių apklausą, kurios pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, koks yra tas vidaus auditoriaus paveikslas, kokį užmokestį gauna šios srities specialistai, nuo ko jis priklauso ir kokie skirtumai vyrauja tarp apklaustųjų Baltijos šalyse, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Šiuolaikinė vidaus audito profesija gyvuoja mažiau nei 100 metų ir, nors per tokį gana trumpą laikotarpį požiūris į šią specialybę pamažu keičiasi, visgi matome, kad dar ir dabar ji yra iki galo nesuprantama. Ši profesija išties gan uždara, kadangi auditorius turi be galo daug informacijos, tačiau negali laisvai ja dalintis ir atskleisti. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad toks darbas be galo nuobodus ir paskendęs popieriuose, tačiau toks apibūdinimas visiškai klaidingas. Tad šia apklausa, kurios rezultatų nė patys negalėjome nuspėti, norėjome tarsi iškelti į viešumą šią „paslaptingą“ profesiją, paskatinti ja domėtis ir suprasti naudą“, – sako Vidaus auditorių asociacijos pirmininkė Ina Lukošienė.
Paprastai – vidutinio amžiaus moteris
Apklausos metu paaiškėjo, kad tipinis vidaus auditoriaus paveikslas galėtų būti nupieštas taip: maždaug 36–45 metų moteris, dirbanti viešajame sektoriuje (pastarajame vidaus auditas privalomas), šalies sostinėje. Kiek mažiau – 26–35 m. bei 46–55 m. amžiaus vidaus auditorių. Tokios tendencijos Baltijos šalyse yra vienodos.
Žvelgiant į darbo patirtį, matyti, kad vidaus auditoriai, dirbantys šioje srityje 11–15 metų, sudaro didžiąją dalį respondentų (29 proc.). Antrą pagal dydį respondentų grupę sudaro dirbantieji nuo 2 iki 5 metų (26 proc.). Tuo tarpu dirbančiųjų 26 metus ir daugiau – mažuma.
Estijos vidaus auditoriai labiausiai patenkinti atlyginimu
Lietuvoje dirbantys respondentai dažniausiai nurodė „į rankas“ gaunantys 1000–1399 Eur (26 proc. apklaustųjų) ir 1400–1799 Eur (21 proc.) darbo užmokestį. Latvijoje tendencijos panašios: apklaustieji dažniausiai nurodė gaunantys darbo užmokestį, patenkantį į 1000–1399 Eur (36 proc. Latvijoje dirbančių apklaustųjų) ir 1400–1799 Eur (20 proc.) rėžius. Estijoje dirbantys vidaus auditoriai dažniausiai nurodė gaunantys 1400 –1799 Eur (30 proc. Estijoje dirbančių respondentų) ir 1800–2199 Eur (22 proc.) darbo užmokestį. Pagal turimus duomenis matyti, jog Estijoje dirbančių apklaustųjų gaunamas atlygis yra didžiausias.
Tik Lietuvoje dirbantys vidaus auditoriai nurodė darbo užmokestį, patenkantį į mažiausius rėžius (iki 600 Eur). Taip pat tik Lietuvoje ir Latvijoje dirbantys apklaustieji nurodė gaunantys 601–999 Eur atlygį.
Kaip rodo anketinės apklausos rezultatai, didžioji dalis respondentų pritaria, jog jų darbo užmokestis yra tinkamas (30 proc. sutinka, 9 proc. visiškai sutinka). 37 proc. apklaustųjų nurodė, kad nėra patenkinti savo esamu atlyginimu (24 proc. nesutinka, 13 proc. visiškai nesutinka). Mažiausiai patenkinti gaunamu atlygiu yra latviai, o labiausiai patenkinti – estai.
Daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų nurodė, jog jų darbo užmokestis, lyginant 2018 ir 2017 metus, padidėjo, tačiau daliai jų atlyginimas augo tik pakeitus darbovietę arba pareigas (12% respondentų). 44% respondentų nurodė, jog jų darbo užmokestis nepakito, o 3 proc. – sumažėjo. Daugiausiai tų, kurie paminėjo, kad sumažėjo – Latvijoje.
Apklausos rezultatai Lietuvoje, galima sakyti, sutampa su karjeros portalo „CV-Online“ duomenimis. „Šiemet vidaus auditorių atlyginimo vidurkis „į rankas“ siekia 1300 Eur, pernai jų atlyginimų vidurkis siekė 1100 Eur. Matome, kad per metus vidaus auditorių atlygimas, keičiant darbą, paaugo apie 18 proc.. Tiesa, lūkesčiai atlyginimo atžvilgiu auga dar sparčiau – vidaus auditoriai tikisi uždirbti vidutiniškai 1700–1900 Eur“, – komentuoja „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Kas lemia darbo užmokestį?
Apklausos rezultatai atskleidė atotrūkį tarp viešojo, privataus bei finansinio sektoriaus vidaus audito specialistų atlygio. Viešajame sektoriuje dažniausiai gaunamas 1000–1399 Eur atlygis, tuo tarpu finansiniame sektoriuje jis siekia 1800–2199 ir 2200–2599 Eur, taip pat pastarajame sektoriuje stebimas kur kas didesnis vidaus auditorių, patenkančių į 3000 Eur ir didesnio atlygio rėžius, skaičius.
„Kalbant apibendrintai, didžiausius atlyginimus paprastai siūlo užsienio kapitalo privačios įmonės. Jose atlyginimai yra vidutiniškai 20% didesni nei privačiose vietinio kapitalo bei valstybinėse įstaigose. Įprastai, užsienio korporacijos augančioms rinkoms suteikia daugiau kapitalo, aukštus darbuotojų išlaikymo standartus, motyvacines sistemas ir aiškias bei lanksčias darbo užmokesčio sistemas. Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai suvaržyti teisės aktuose nustatytų ribų. Tik bankininkystės ir saugumo srities pareigas užimantys darbuotojai valstybinėse įmonėse uždirba daugiau nei privačiose“, – skirtumus tarp skirtinguose sektoriuose dirbančiųjų atlyginimus vardija R. Karavaitienė.
Nors mokymams skiriamų valandų skaičius nėra lemiantis veiksnys, nuo kurio priklauso atlygis, apklausos rezultatai parodė, kad tarp tų, kurie daugiausiai laiko investuoja į profesinį tobulėjimą, yra daugiau ir didžiausią atlygį gaunančių respondentų. Iš gaunančių 1800 Eur ir aukštesnį darbo užmokestį, profesiniam tobulėjimui skiria 41 ir daugiau valandų per metus (51 proc. respondentų).
Galima išskirti ir bendrą tendenciją, jog respondentai, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, profesiniam tobulėjimui skiria 21–40 valandų per metus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje. Taip pat paaiškėjo, kad dirbantieji Latvijoje skiria daugiausiai laiko profesiniam tobulėjimui, o mažiausiai laiko profesiniam tobulėjimui skiria respondentai iš Lietuvos.
„Reikia pripažinti, kad vidaus auditoriams tinkamų mokymų mūsų rinkoje nėra labai daug, tačiau ši sritis – vienas svarbiausių mūsų asociacijos tikslų. Organizuojame įvairius kvalifikacijos kėlimo mokymus, apskritojo stalo diskusijas, konferencijas. Analizuojant apklausos rezultatus giliau, matome, kad mažiau laiko profesiniam tobulėjimui linkę skirti ne asociacijos nariai, – pastebi Vidaus auditorių asociacijos pirmininkė. – Visgi mokytis, tobulėti, atnaujinti žinias svarbu visiems, o ypač vidaus auditoriams. Juk auditoriaus darbas – skatinti pokyčius ir veiklos efektyvinimą organizacijose, kelti savo ir kitų veiklos kokybę. Auditorius turi kruopščiai ir objektyviai įvertinti situaciją bei pasverti savo įžvalgų ir patarimų vertę, o tam reikalingas milžiniškas žinių bagažas.“
„CV-Online“ marketingo vadovė sako, kad šiuo metu iš visų finansų srities specialistams skirtų cvonline.lt publikuojamų darbo pasiūlymų, vos 2 procentai yra skirti vidaus auditorių paieškai. „Dažniausiai vidaus auditorių ieško didžiosios įmonės. Darbdaviams labai svarbu, kad pretenduojantis užimti vidaus auditoriaus pareigas kandidatas turėtų ne tik finansų, ekonomikos ar teisės srities išsilavinimą, darbinę patirtį, kvalifikaciją patvirtinančius atestatus, bet ir pasižymėtų strateginiu, analitiniu mąstymu, gebėtų įsisavinti, sisteminti didelius kiekius informacijos, mokėtų efektyviai dirbti komandoje bei sklandžiai komunikuotų tiek raštu, tiek ir žodžiu“, – pastebi R. Karavaitienė.
Tyrimo metu apklausti 328 respondentai, dirbantys vidaus auditoriais Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Apklausą internetu atliko Vidaus auditorių asociacija š. m. balandžio mėn.
