Lietuvą užklupus rekordiniams karščiams gyventojai puolė gelbėti savo daržus ir vejas šluodami iš lentynų įvairiausią laistymo įrangą.
Rūpinasi ne tik daržu, bet ir vejomis
„Makveža“ Marketingo vadovė Eglė Gružauskienė DELFI tvirtino, kad išties iš lentynų yra griebiamos visos prekės, kurios padeda gyventojams kovoti su karščiu. Laistymo sistemų pardavimai padvigubėjo, kai kurių išmanesnių sistemų net patrigubėjo. Lietuviai netgi perka įvairias talpas vandens kaupimui ir laikymui.
„Laistymo įrangos (laistymo žarnos, jungtys, įvairūs purkštukai, drėkinimo sistemos) pardavimai karštymečiu yra išaugę beveik du kartus, tiek lyginant laikotarpį prieš karščius, tiek pernai metus. Taip pat stebime per 60 proc. išaugusius ir įvairių talpų, įvairialitražių talpyklų (pavyzdžiui 210 litrų, kurias galima pritaikyti įvairiai – tiek laistymui, tiek lietaus vandenio surinkimui), kibirų, bakų, vonelių, vandens siurblių ar laistytuvų pardavimus.
Džiugu, kad pirkėjai „išmanėja“ ir vis dažniau renkasi brangesnes, tačiau kokybiškesnes ir praktiškesnes prekes, padedančias taupyti laiką. Perka automatines rites, kurios montuojamos prie namo sienos (sutaupo vietos, patogu, nes nereikia kaskart nešiotis prailgintuvų), automatinius laikmačius bei vandens skirstytuvus, montuojamus tiesiai prie čiaupo. Pastaraisiais galima reguliuoti vandens perdavimą į laistymo sistemas neišleidžiant jo daugiau nei reikia, ar siekiant užtikrinti tolygų vandens pasiskirstymą ant vejos bei darže. Šių prekių pardavimai yra išaugę trigubai lyginant su pernai metais“, – pasakoja E. Gružauskienė ir nurodo, kad tokios prekės kainuoja nuo 12 iki 30 eurų.
Ji prideda, kad populiarios prekės šiuo metu išlieka laistymo žarnos bei purkštuvai. O ypač populiarėja šešiasluoksnės „geltonosios“ laistymo žarnos, kurios tinkamos ir geriamajam vandeniui.
Anot E. Gružauskienės, lietuviai vis daugiau dėmesio skiria vejos priežiūrai, tačiau galima pasirinkti ir tokių laistymo sistemų, kuriuos vandenį naudos efektyviai – tiek, kiek reikia, o ne nuolatos.
„Pigu.lt“ komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė DELFI komentavo, kad lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, laistymo sistemų pardavimai išaugo ketvirtadaliu. Tačiau matoma tendencija, kad paklausa toliau tik auga.
„Galima įsigyti nuo kiek daugiau nei 1 eurą kainuojančio laistytuvo iki beveik tris šimtus atsieinančios išmaniosios laistymo sistemos su automatine susivyniojimo funkcija. Populiariausi šiuo metu yra komplektai, kuriuos sudaro taip vadinamos išsitempiančios laistymo žarnos ir purkštukai. Pastebime, kad populiarėja ir lašelinis laistymo būdas. Dažniausiai klientai perka 30-52 metrų ilgio žarnas, vidutiniškai tam skiria apie kelias dešimtis eurų.
Stebėdami sodo prekių pirkinių krepšelį, pastebime, kad vis dažniau jame atsiduria talpos vandeniui laikyti su dangčiu ir kraneliu, dažniausiai renkasi 200-300 litrų lapas. Į pirkinių krepšelį vis dažniau keliauja ir laistymo žarnų laikikliai. Tad galime sakyti, kad klientai vis daugiau dėmesio atkreipia į patogumą bei vandens taupymą. Nebrangus, bet protingas sprendimas šiuo atveju tampa mechaniniai laikmačiai, leidžiantys valdyti laistymo laiką ir sunaudojamą vandens kiekį. Mechaniniai laikmačiai vis dar populiaresni nei elektroniniai“, – pasakoja R. Strazdauskaitė ir pastebi, kad šiemet, lyginant su pernai metų vasara, itin išaugo šiltnamių priežiūrai reikalingų prekių paklausa.
„Kesko Senukai“ neatsakė į pasiteiravimą, kaip išaugo jų pardavimai. Tik patikino, kad gyventojai taupydami laiką įrenginėja laistymo sistemas ir daržams, ir vejoms.
„Paprasčiausios laistymo sistemos, jungiamos tiesiog prie čiaupo, susideda iš laistymo žarnos, ritės, vandens purkštuko ir reikiamų aksesuarų. Tokia sistema puikiai tinka nedideliam plotui. Klientai, norintys palieti didelį plotą, dažniausiai renkasi automatines laistymo sistemas. Jos išskirtinės tuo, jog dauguma jų turi lietaus jutiklius ir dirvos ar vejos nelaisto tuomet, kai ji drėgna. Tad taip dar labiau taupomas vanduo.
Klientai pastaruoju metu domisi ir lašine laistymo sistema, kuri vandenį paskirsto po augalų šaknimis. Tokio tipo laistymo sistemą dažniausiai renkasi sodininkai bei daržininkai, kuriems augalų auginimas – ne tik pomėgis“, – rašoma bendrovės atsakyme.
Ragina vandenį naudoti racionaliai, rečiau laistyti vejas
„Vilniaus vandenys“ informuoja, kad problemų dėl vandens tiekimo kol kas nekyla, o siekiant užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą rajono gyventojams buvo pajungtas dar vienas artezinis vandens gręžinys ir geriamojo vandens rezervuaras.
Vis dėlto, komentuojant DELFI, „Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovas Mindaugas Linkaitis primena, kad net ir užtikrinus nepertraukiamą vandens tiekimą, vis dėlto vandenį reikėtų naudoti racionaliai: pirmiausia maistui ir buitinėms reikmėms, po to, jeigu prireikia, daržų ir vejų laistymui.
„Vilniaus vandenų“ duomenimis, jei paprastai per parą Vilniaus mieste suvartojama apie 90 tūkstančių kubinių metrų vandens, tai šiomis dienomis geriamojo vandens suvartojimas sostinėje išaugo iki 112 tūkstančių kubinių metrų per parą. Sostinės Kalnėnų rajone vandens suvartojimas išaugęs 3 kartus – nuo 300 kubinių metrų per parą iki 900.
Kaune gyventojai jau buvo susidūrę su vandens trūkumu. Penktadienį „Kauno vandenys“ informavo, kad dėl rekordinių karščių šią savaitę dalyje Kauno vietų sutrikęs vandens tiekimas jau atstatytas. Pranešime spaudai rašyta, kad specialistų teigimu, atstatyti normalų vandens tiekimą padėjo kauniečių sąmoningumas ir keli skubūs techniniai sprendimai. Artimiausiu metu Kaune planuojama padidinti vandens atsargas – Vičiūnų ir Kleboniškio vandenvietėse suplanuoti nauji gręžiniai.
„Išspręsti problemą padėjo keletas faktorių. Visų pirma techniniai sprendimai – į sistemą pajungti papildomi rezervuarai Aukštaičių ir Apuolės gatvėse, Tunelio gatvėje atsukta vandens tiekimo linija. Žinoma, suveikė ir kauniečių sąmoningumas, kuomet per karščius nebuvo laistoma veja. Tai padėjo sukaupti didesnius kiekius rezervuaruose“, – komentavo bendrovės „Kauno vandenys“ l.e.p. generalinis direktorius Ramūnas Šulskus.
Pasak R. Šulskaus, tam, jog nepasikartotų panašūs atvejai, jau numatyti papildomi gręžiniai Vičiūnų ir Kleboniškio vandenvietėse. Šiuo metu keturiose Kauno miesto vandenvietėse veikia 123 gręžiniai.
„Kauno vandenys“ informuoja, kad nors vandens tiekimas pilnai atstatytas, gyventojų ir ateityje prašoma vyraujant stichiškai karštiems orams nelaistyti vejų nuo 18 iki 23 val.
Sodininkas: šiemet nėra taip baisiai, kaip buvo pernai
Sodininkas Gediminas Cijūnaitis tvirtino, kad yra gerai, jog gyventojai prižiūri savo vejas ir daržus.
„Įsivaizduokime, kad Lietuva yra toje vidurio geografinėje platumoje, kur turime tikrai didelius vandens resursus. Pavyzdžiui, naudojant vandenį mes gi jo neišeikvojame, tas vanduo niekur nedingsta: mes laistome dirvą, tada papuola vanduo į gruntinius vandenis, garuoja, susidaro kamuoliniai debesys ir vėl lyja. Iš principo tai mes neeikvojame vandens. Tik yra ciklas, kuris sukasi. Tai nėra taip žalinga
Principas toks – augalui kenkia arba vandens trūkumas, arba vandens perteklius. Laistymas turi būti tendencingai, priklausomai nuo augalo. Negali būti atsižvelgiama tik į patį laiką, o į augalo poreikius turi būti atsižvelgiama“, – kalbėjo sodininkas.
Anot jo, nereikėtų dramatizuoti situacijos, mat Lietuvoje pernai buvo daug sausiau negu šiemet.
„Pernai mes lietaus iki Joninių neturėjome, visą gegužę ir birželį, o šiemet turėjome. Nėra tokia išdžiuvusi žemė ir augalai nėra taip išsigandę, kaip buvo pernai“, – patikino jis.
