„Šiuo metu nei Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), nei ministro Aurelijaus Verygos darbotvarkėje nėra jokių planų inicijuoti naujų priemonių alkoholio vartojimui mažinti“, – teigiama Eltai SAM atsiųstame komentare.
Kaip ELTA jau rašė, ketvirtadienį Estijoje po trečio ir galutinio svarstymo priimtas įstatymo pakeitimas, kuriuo ketvirčiu mažinamas akcizas alkoholiniams gėrimams.
Už pakeitimus balsavo 70 parlamentarų, prieš – 9. Įstatymas įsigalios nuo liepos 1 d.
Kaip skelbiama pranešime, reaguodami į tai, Latvijos politikai taip pat ruošiasi mažinti alkoholinių gėrimų apmokestinimą. Lietuvoje nevyksta nieko, o tai, Lietuvos aludarių gildijos teigimu, lems, kad į Lietuvos biudžetą nepateks dešimtys milijonų eurų.
Estijoje 25 proc. akcizas mažinamas alkoholiniams gėrimams, nors dar pernai šalies parlamentas svarstė akcizų didinimo projektą, kurio, gavus Finansų ministerijos rekomendacijas, buvo atsisakyta.
Latvijos politikai, reaguodami į kaimynų paskelbtus planus mažinti apmokestinimą, pareiškė irgi mažinsiantys akcizus alkoholiui ir taip sieksiantys, kad jų šalyje gėrimai ir toliau liktų pigesni nei Estijoje bei pigiausi Baltijos šalyse, rašoma pranešime.
Lietuvos aludarių gildijos vadovo Sauliaus Galadausko teigimu, Estijos politikų sprendimas liudija, kad čia suvokta – vien draudimais ir mokesčių didinimais rezultatų nepasieksi.
„Estijos akcizų pajamos susitraukė trečdaliu – dešimtys milijonų eurų iškeliavo į Latviją. Tad ekonominis argumentas mažinti akcizus aiškus. Be to, jeigu šie milijonai būtų nukreipti visuomenės švietimui ir edukavimui, manau, būtų galima pasiekti ne prastesnių, kur kas tvaresnių rezultatų“, – pranešime cituojamas S. Galadauskas.
Beje, į Estijos veiksmus reagavo ir Suomijos aludariai, kurie, siekdami geresnių konkurencinių sąlygų, irgi kreipėsi į vyriausybę dėl apmokestinimo mažinimo.
Pagrindinis argumentas Estijoje mažinti akcizus buvo itin išplitusi prekyba alkoholiu Latvijos pasienyje. Čia vyko ne tik Estijos gyventojai, bet ir suomių turistai, kurie anksčiau alkoholį pirkdavo Estijoje.
Latvijos alkoholio gamintojų sąjungos skaičiavimu, akcizų sumažinimas Latvijos biudžetui gali atsieiti 25 mln. eurų šiemet ir dar 46 mln. eurų kitąmet. Tačiau, jeigu Latvija akcizus sumažintų tiek, kiek Estija, pavyktų išsaugoti apie 75 proc. pasienio prekybos su Estija, o kitką galėtų kompensuoti išaugusi prekyba alkoholiu Lietuvos pasienyje.
Anksčiau skelbtas Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės EY Baltijos šalių pasienio prekybos tyrimas atskleidė, kad estai kasmet užsienyje įsigyja 17,6 mln. litrų alaus, dėl ko šalies biudžetas netenka apie 25 mln. eurų pajamų iš pridėtinės vertės bei akcizo mokesčių. Tuo metu Lietuvos gyventojai užsienyje įsigijo 49,5 mln. litrų alaus, dėl ko į šalies biudžetą nepateko maždaug 40 mln. eurų.
