„Mes žiūrime konservatyviai į antrą pusmetį, nes tų rizikų veiksnių yra nemažai, tiek prekybos karų didesnė galimybė tarp JAV ir Kinijos, JAV ir Europos, taip pat nemažai karštų geopolitinių taškų, neaiški situacija su „Brexit'u“, – BFK posėdyje sakė V. Šapoka.
Pasak finansų ministro, rizikos veiksniai neigiamai veikia ekonominius lūkesčius.
„Jeigu visos tarptautinės organizacijos mažina prognozes ir mato, kad galbūt antrame pusmetyje bus tam tikras stabtelėjimas to augimo, tai bet kuriuo atveju lūkesčiai yra paveikti. Kelti „super“ lūkesčius kitiems metams būtų tikrai neatsakinga, nes prognozuojame, kad kitais metais ekonomika augs 2,4 proc., todėl negali būti tokie patys lūkesčiai, kokie buvo anksčiau, kai ekonomika augo 4 proc.“, – teigė ministras.
V. Šapoka tikina, kad kiltų perkaitimo grėsmė, jei į ekonomiką būtų staiga įvedama daug pinigų.
„Tiek, kiek yra poreikių įvairių išsakyta viešai, jei bandytume visus įgyvendinti, padarytume tikrai didžiulę žalą, tai yra faktas. Augame virš potencialo, bet ekonomikos užkaitimo temperatūra yra žemėjanti. Jeigu staigiai į ekonomiką įliesime daug pinigų, tai grėstų perkaitimu. Turint omeny, kad pajamų augimas nebus toks spartus, tai čia kaip su šeimos finansais – jeigu pajamos auga lėčiau, tai ir išlaidos turi augti lėčiau“, – sakė V. Šapoka.
Įvertinusi pasikeitusią išorės aplinką, Finansų ministerija pavasarį numatė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet galėtų padidėti 2,6 proc. Tai 0,2 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta pernai rudenį. Nors ir nuosaikiau, bet vėlesniais vidutinio laikotarpio metais ekonomika turėtų augti ir toliau: 2020 m. BVP turėtų augti 2,4 proc., 2021 m. - 2,3 proc., 2022 m. - 2,3 proc.
