Gitanas Nausėda reaguodamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytą kritiką valdantiesiems skaitant metinį pranešimą atsakė, kad „kritikuoti visada yra kur ir už ką“. Pasak jo, mokesčių ir pensijų reforma tikrai turi tam tikrų ginčytinų ir svarstytinų aspektų.

„Pensijų reformos klausimu esu pasisakęs dar tada, kai nedalyvavau prezidento rinkimų kampanijoje. Kalbėjau kaip ekonomistas, kad vis dėlto nepaisant to, kad tai yra žingsnis į priekį, ypatingai perkeliant bazinės pensijos mokėjimą į valstybės biudžetą, padarant jį priklausomą nuo ekonominės situacijos, bendrųjų mokesčių įplaukų, visa tai yra gerai. Kaip gerai yra ir „Sodros“ skolos likvidavimo klausimas.

Bet kita vertus, mes nelabai matome, ar kaupimo norma, kuri ir lemia pirmiausia mūsų galimybes mokėti oraus dydžio pensijas ateityje, ar ji dėl šios reformos kažkaip keičiasi. Šiandien reikia pripažinti, kad pati kaupimo norma, pats skatinimo mechanizmas, kuris skatina žmones kaupti II pensijų pakopoje, deja, nelabai didėja ir dėl tos priežasties bus problemų norint pasirūpinti oriai senatvei ateityje. Lentynėlės pakeistos, šiek tiek kiti procentai lentynėlėse, nes keičiasi kiti baziniai dydžiai, bet vis dėlto, deja, tenka pripažinti, kad šiuo metu mes nelabai padarėme didelį žingsnį į priekį pensijų reformos srityje ir mūsų pensijų sistema lieka iš esmės panašaus pajėgumo, generuojanti panašius pinigų srautus. Dėl tos priežasties stebuklų tikėtis esant tokiai sistemai neverta“, – kalbėjo išrinktasis prezidentas.

DELFI primena, kad pensijų reformos metu papildomo kaupimo II pakopoje formulė 2+2+2 buvo pakeista į 4+2 (pagal naują mokesčių sistemą 3+1,5), tad iš esmės kaupimo norma liko ta pati – 6 proc. Tiesa, jei reformos nebūtų buvę, pagal ankstesnį planą sistema 2+2+2 būtų pasikeitusi į sistemą 3,5+2+2. Tad būtume iš viso pensijai kaupę jau 7,5 proc.

G. Nausėda spaudos konferencijoje taip pat pastebėjo, kad mokesčių reforma sumažino galimybes didinti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams.

„Mokesčių reformoje didžiausia kritikos ugnis nukreipta į tai, kad mes po truputį padaliname daugiau pinigų visiems keldami neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tai gal ir neblogas sprendimas, bet tai labai sumažina, susiaurina mūsų galimybes imtis įgyvendinti socialinės politikos sprendimus – didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Ir šiandien mes matome, kad ta antklodė tokia ribota, kad tampant ją į vieną ar į kitą pusę, iš tikrųjų gana sudėtinga pasiekti visų tikslų vienu metu“, – teigė G. Nausėda.

DELFI primena, kad 2018 metais NPD dydis siekė 380 eurų, pagal naująją sujungtų darbuotojo ir darbdavio mokesčių sistemą tai būtų buvę 272 eurai, tačiau nuo šių metų riba pakelta iki 300 eurų. Numatyta NPD didinti ir ateinančius dvejus metus: 2020 metais iki 400 eurų, o 2021–aisiais – iki 500 eurų.