Tokį siūlymą pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) frakcijos nariai, kurie tikino, kad siekia sudaryti galimybes Lietuvos žmonėms puoselėti mūsų kultūrai išskirtines mirusiųjų pagerbimo tradicijas.
„Mes galime savo tautiečiams padėti atvažiuoti dažniau. Iš tikrųjų planuoja atostogas ir važiuoja šiomis dienomis aplankyti artimųjų kapus čia, į tėvynę. (…) Seimas kartais priima nepopuliarių įstatymų, turi priimti nepopuliarių, bet šis įstatymas yra laukiamas“, – teigė Vanda Kravčionok.
Už pateiktą projektą balsavo 7 Seimo nariai, prieš 1, susilaikė 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarus, šiai idėjai turės pritarti dar visas Seimas.
Vyriausybė savo išvadoje nurodė nepritarti tokiam siūlymui, nes ES valstybių švenčių dienų vidurkis yra 12, o pas mus ir taip jau yra daugiau. Pristatydama siūlymą V. Kravčionok kalbėjo, kad negalima lyginti skaičių su kitomis šalimis, nes kitur yra ne vien valstybinės, bet ir regioninės šventės, pavyzdžiui Vokietijoje.
Taip pat Vyriausybės išvadoje buvo nurodyti neigiami ekonominiai padariniai – dėl papildomos šventinės dienos padidėtų darbuotojų, gaunančių mėnesinę algą, darbo valandos įkainis, sumažėtų darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kitus valstybės pinigų fondus.
„Į šiuos fondus dėl kiekvienos papildomos nedarbo dienos nesurenkama apie 40 mln. eurų, nors tam tikra dalis biudžetinių įstaigų ir privačių įmonių dirba ir švenčių dienomis“, – rašoma išvadoje.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) specialistė Karolina Mickutė teigė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog ši diena iš karto bus brangesnė, įmonėms regionuose dėl to bus sunkiau. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nesvarbu, ar ši diena bus savaitgalį ar ne, kai kurioms įmonėms ir savaitgalis yra pats darbymetis.
„Tai, kad brangsta viena darbo vieta, vadinasi darbdaviai mažiau skatinami kurti naujas darbo vietas. Tai turi neigiamų padarinių darbuotojams, pačiai valstybės ekonomikai. Galiausiai kalbant apie Lietuvos lyginimą tarptautiniame kontekste. Mes nekalbame apie pagarbą tradicijoms, o Lietuvos integraciją į tarptautinę ekonominę bendriją ir Lietuvos konkurencingumą užsienio investuotojams. Didinant darbo vietos išlaikymo kaštus mūsų konkurencingumas turėtų mažėti lyginant su kitomis valstybėmis“, – kalbėjo ji.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius prieštaravo tokiai idėjai.
„Paklausėme pačių dirbančiųjų, tik jiems reikia pasakyti, ar nori dirbti tą dieną ir gauti atlyginimą, ar nori dar vienos laisvos dienos. Jeigu nori, rašyk pareiškimą ir gausi, visi suteikia tą laisvą dieną. Padarysime meškos paslaugą, yra darbuotojai, ypač jauni, kuriems svarbu turėti tą darbo dieną“, – sakė jis.
J. Guzavičius teigė, kad kasmet biudžetas praras 40 mln. eurų dėl vienos nedarbo dienos. Jis dar kartą pabrėžė, kad tiems, kuriems reikia ir lapkričio 2 dienos laisvos važiavimui į kapines, ir taip ją laisvai pasiima.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rima Baškienė teigė, kad galbūt reikėtų atsisakyti gegužės 1 dienos ir tuomet lapkričio 2 dieną padaryti nedarbo dieną.
„Mano klausimas susijęs su tuo, kad minite, jog atlikta apklausa ir žmonės įvardija svarbią dieną lapkričio 2 dieną. Tai kuriuo numeriu įvardijama gegužės 1 diena? Jei kainuoja didelius pinigus, tai gal mes kaip politikai sudėliokime prioritetus ir padėkime prioritetą ten, kur žmonėms reikalinga. Padarome laisvą lapkričio 2 dieną, kad žmonės galėtų lankyti kapus, o darbo dieną tegu žmonės dirba“, – kalbėjo konservatorė Gintarė Skaistė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė, kad jei įteisiname lapkričio 2 dieną laisvą, reikia atsisakyti kažkurios kitos išeiginės dienos (nedirbti arba lapkričio 1-ąją, arba lapkričio 2-ąją), nes tik viena Vengrija švenčia dvi dienas. Jo pasiūlymui buvo nepritarta.
