Specialistas taip pat papasakojo apie populiariausius kondicionierius, kokie yra jų privalumai ir minusai, per kiek laiko juos galima sumontuoti bei kokių klaidų geriau nedaryti.

– Kiek kartų šią vasarą išaugo kondicionierių poreikis?

– Banga tikrai yra jaučiama, skambučių – dvigubai daugiau nei įprastai, bet tai nėra suplanuoti darbai. Kai statomas namas ar įrenginėjamas butas, žmonės planuoja iš anksto, tai nemaža dalis jų nusprendžia daryti ir vėsinimą, nes patirtis rodo, kad to prireikia. Žinoma, yra daug ir žmonių, kurie po karštos savaitės nusprendžia, kad jiems reikia vėsinimo. Neįmanoma net patenkinti to poreikio.

– Kokius kondicionierius renkasi lietuviai?

– Renkasi tuos, kuriuos yra lengviausia įdiegti, nes ne visuose butuose įmanoma įdiegti tradicinį kondicionierių, kai pakabini jį ant sienos ir reikalingas išorinis blokas. Dažniausiai, jeigu tai yra naujos statybos namas, ant fasado neleidžiama nieko daryti. Šiuo metu labai populiarūs yra mobilūs kondicionieriai, bet jie turi ir labai didelį minusą – reikia kažkur išmesti šilumą, jie pučia šaltą orą, bet reikia kažkur išmesti tą šiltą orą iš patalpos. Įprastai sprendimas – stora žarna pro atvirą langą. Kitaip sakant, jie nebeveikia taip, kai lauke yra daugiau nei 30 laipsnių karščio. Lietuvoje dar yra ta riba, kai patalpose jie dar šiek tiek vėsina patalpas. Jie yra populiariausi, bet dažnu atveju tai nėra ilgalaikė išeitis. Kitas sprendimas – ieškoma būdų, kaip įrengti normalų klasikinį kondicionierių. Dažnu atveju tai yra iššūkis, nes sąmata pasidaro labai didelė, reikia perdaryti apdailas, reikia kaimynų sutikimo, visgi toks būtų sprendimas, bet žinoma, geriausia būtų planuoti iš anksto, sistemingai viską įrengti, paslėpti.

Foto: L.Vanagaitytės nuotr.

– Jeigu šiandien užsinorėčiau kondicionieriaus, kada galėčiau jį gauti?

– Kitos savaitės pabaigoje mes jau galėtume montuoti kondicionierių, jeigu tai yra tradicinis variantas, o ne užsakomas. Sandėliuose galima rasti populiariausius modelius, o jeigu mes pasirenkame gražesnį, turintį daugiau savybių ir funkcijų, jis tikriausiai nebus sandėlyje, reiks palaukti savaitę. Kitas dalykas – darbuotojų apkrova, bet mūsų situacija yra tokia, kad galėtume montuoti tik kitos savaitės pabaigoje. Santechnikos, montavimo versle dvi savaitės yra įtemptas terminas, per kurį atliekame darbus.

Ignas Jankauskas

– Kokia būtų alternatyva?

– Planuoti iš anksto. Jeigu tai yra naujos statybos butas, galvoti, kaip jį pasidaryti lengvesniu būdu, o ne tada, kai ateis karščiai, planuoti būtų geriausia jau žiemą, kaip įsirengti vamzdynus, surengti susitikimus su kaimynais, gal net daryti kartu su jais. Tam reikia laiko, bet jeigu apie tai pradedama mąstyti žiemą, jau pavasario antroje pusėje galima pradėti galvoti apie įsirengimą ir visi bus ramūs, o alternatyvų daugiau kaip ir nėra – vėsintis reikia, pabėgti nuo karščio be įrenginio yra neįmanoma.

– O ventiliatorius?

– Gali kai kam ir padėti, jis sukuria vėją, žmogus pradeda jaustis vėsiau, bet temperatūra išlieka tokia pati.

Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus vedėja DELFI laidoje Daina Juršytė sako, kad šiuo metu nėra kitos išeities. Specialistė turi kelis patarimus, kaip gaivinantis nepadaryti sau žalos.

„Kai taip karšta, o kas belieka? Rekomenduojama būti patalpose, kuriose įrengti ventiliatoriai bei kondicionieriai. Tiesiog jie turėtų būti nenukreipti tiesiai į žmogų. Ypač nereikėtų tiesiogiai ventiliatoriaus ar kondicionieriaus nukreipti į vaikus, kad jų neperpūstų ir nebūtų dar blogesnių pasekmių sveikatai“, – sako Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus vedėja Daina Juršytė.

Daina Juršytė, Ignas Jankauskas

Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus vedėja Daina Juršytė sako, kad įprastai žmogui reikėtų išgerti vandens 1 kilogramui – apie 30 ml. „Visgi, kai taip karšta, žmogus daugiau prakaituoja, tai nereikėtų bijoti išgerti daug daugiau, – sako visuomenės sveikatos specialistė. – Jei mes žinome, kad vidutinio sudėjimo žmogui reikia išgerti apie 2 litrus, tai, kai taip karšta ir, jei žmogus dar fizine veikla užsiima, tai būtų galima išgerti 3-4 litrus vandens.“

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje prognozuojama 36 laipsnius sieksianti kaitra, tikėtinas absoliutus birželio karščio rekordas.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, trečiadienį pietvakarinėje, pietinėje šalies dalyje galimas iki 34-35 laipsnių karštis, šiauriniuose rajonuose bus keliais laipsniais vėsiau.

Karščiausias turėtų būti ketvirtadienis: temperatūra šoktels iki 36 laipsnių. Karščiausia turėtų būti Alytaus apskrityje, Trakuose, Šalčininkuose, Vilniuje. Vėsiausia – iki 32 laipsnių – bus vakarinėje šalies dalyje.

Karštus orus trečiadienį ir ketvirtadienį lydės trumpi lietūs su perkūnija: didesnė jų tikimybė antradienį bus šiaurinėje šalies pusėje, kai kur galima kruša.

Per perkūniją pietryčių, pietų vėjo gūsiai kai kur sieks 15 m/s.

Kurie tiksliai rajonai gali laukti lietaus ir kokio smarkumo jis bus meteorologai kol kas neprognozuoja.

Po rekordinių karščių temperatūra turėtų šiek tiek sumažėti, tačiau kada karščiai trauksis, neaišku.

„Vakariniams rajonams atgaiva atkeliaus birželio 14 dieną: pietiniai, rytiniai rajonai dar išliks su gana aukštomis temperatūromis, nuo 30 iki 33 laipsnių, bet prie jūros jau turėtų atvėsti, vėjui pasisukus iš vakarų, iki 23 laipsnių“, – prognozavo M. Kirkliauskaitė.

„Galutinio tokio akivaizdaus išstūmimo aukštų temperatūrų nematome“, - sakė meteorologė.

Pasak Hidrometeorologijos tarnybos, dėl karštų sausrų senka ir vandens telkiniai bei upės, o Neries ties Vilniumi debitas artimiausiu metu pasieks stichinį lygį – nukris iki gamtosauginio debito.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras įspėja, jog aukšta temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai.

Perkaisti ir susirgti galima per ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje.

Perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti. Pirmieji perkaitimo požymiai – ant odos pasirodę prakaito lašeliai.

Neatsivėsinus pavėsyje, neišgėrus skysčių, gali įvykti šiluminis smūgis: ima kilti kūno temperatūra, padažnėja ir sustiprėja pulsas, gali atsirasti labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas.

Įvykus šiluminiam smūgiui, patariama nedelsiant kviesti medikus, o kol jie atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį: paguldyti į pavėsį ar vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį.