Su G. Kašėta ketvirtadienio popietę DELFI susitiko Varėnos sporto centre. Paklausus, ar nesutrukdysime darbui, vyras tikino, kad jaudintis nėra ko, mat darbas jam prasideda tik už keleto valandų.
Kai lankėmės baseine, kuris, tiesa, Varėnoje buvo pastatytas prieš dvejus su trupučiu metų, čia žmonių buvo vos vienas kitas.
„Visai nenuostabu, – tikino ir pats G. Kašėta, – mat kai oras puikus, visi traukia ne į baseiną, o prie ežerų“.
Pats G. Kašėta pasakojo kilęs iš Alytaus, o mokęsis Kaune. Vyras baigė Lietuvos sporto universitetą, o jame įgijo plaukimo trenerio specialybę.
Pabaigęs studijas jis keletą metų gyveno ir plaukimo treneriu dirbo Kaune, tačiau vėliau, kaip sakė, ne iš gero gyvenimo nusprendė susikrauti lagaminus ir laimę išbandyti svetur.
„Kodėl? Dėl pinigų, kaip ir visi, – atviravo vyras, – gimė dukrytė ir reikėjo daugiau pinigų, todėl išvykau į Jungtinę Karalystę (JK), į Šiaurės Velsą“, – sakė G. Kašėta.
Nuvykęs beveik nemokėdamas anglų kalbos jis pasakojo dirbęs įvairiausiuose fabrikuose.
„Kadangi mokėjau tik kelis angliškus žodžius, pradėjau labai sunkiai ir dirbau fabrikuose.
Iš tiesų, tai ir tęsiau darbus fabrikuose, bet kai pramokau anglų, rinkausi kiek geresnius fabrikus, darbas buvo lengvesnis“, – apie patirtus sunkumus kalbėjo jis.
Paklaustas, ar pavykdavo gerai uždirbti, G. Kašėta sakė paskutiniame fabrike, kuriame dirbo, per mėnesį gaudavęs apie 2 tūkst. svarų (2250 Eur).
„Buvo galima gyventi“, – pridūrė jis ir pasakojo, kad iš pradžių svetimoje šalyje gyveno vienas, o vėliau į JK atvyko ir jo šeima.
Visgi po keleto metų sunkus darbas fabrikuose pėdsaką paliko ir vyro sveikatoje.
„Man prasidėjo problemos dėl stuburo. Dirbau sandėly ir kilnojau svorius po 30-40 kg.
Dirbau ir gėriau vaistus nuo skausmo“, – sunkų metą emigracijoje atsiminė G. Kašėta.
Supratęs, kad reikia ieškoti kito darbo, viename iš interneto portalų vyras pamatė straipsnį, kuriame buvo rašoma apie Varėnoje statomą naują sporto centrą su baseinu.
„Paskambinau direktoriui ir paklausiau, ar mane ten priimtų ir kiek galėčiau uždirbti. Tada man ir 600-700 Eur popieriuje atrodė normaliai, tačiau dabar jau taip nebeatrodo“, – juokėsi plaukimo treneriu šiandien ten dirbantis vyras.
Sukirtęs rankomis ir gavęs darbą vyras su šeima paliko JK ir atvyko gyventi į Varėną, tačiau tam tikri iššūkiai laukė ir čia.
„Su būsto nuoma Varėnoje labai sudėtinga. Gal 2-3 mėn. ieškojau būsto.
Už dviejų kambarių būsto nuomą mokėjome po 100 Eur mėnesiui. Iki šiol nuomojuosi“, – pasakojo G. Kašėta ir sakė apie plaukimo trenerio darbą sostinėje ar didesniame miestelyje nė negalvojęs.
„Vilniuje ir taip užtenka plaukimo trenerių ir su baseinais situacija kita. Varėnoje pabandžiau ir patiko. Naujas baseinas, naujas kolektyvas.
Kad grįžau, tikrai nesigailiu. Yra ir pliusų, ir minusų, bet tai yra mano mėgstamas darbas, turiu labai talentingų plaukikų“, – džiaugėsi vyras.
Paprašytas įvardyti didžiausius gyvenimo čia minusus, jų jis rado tik vieną – šiuo metu gaunamą atlyginimą.
„Dabar gaunu 520 Eur atskaičius mokesčius, bet dar kažkiek prisiduriu papildomai, mokau plaukti privačiai.
Ta alga, tikiu, kad ji kils su stažu, tai perspektyvų yra. Jau su 1 tūkst. galėtum gyventi čia“, – šypsodamasis sakė jis ir pridūrė, kad pragyvenimui pinigų užtenka, tačiau kažkur išvažiuoti šeima sau leisti šiandien negali.
G. Kašėta plaukti moko vaikus, kurie į Varėnos sporto centro baseiną atvyksta iš viso rajono.
„Iš Matuizių kaimo, iš Valkininkų, net iš Vilniaus atvažiuoja, nes pas mus Varėnoje ir kainos visai kitos. Pigiau daug“, – įėjimo į baseiną kainą su sostine lygino treneris.
Jo teigimu, savaitgalį suaugusiam asmeniui dviejų valandų apsilankymas su galimybę naudotis pirtimi sporto centre kainuoja 5 Eur, o Vilniuje kaina bent dvigubai didesnė.
Paklaustas, ar Varėnoje jam užtenka pramogų, vyras juokėsi ir sakė nepramogaujantis.
„Aš dirbu po 6 dienas per savaitę, o sekmadienį ilsiuosi. O būna, kad ir individualios treniruotės dar sekmadienį“, – sakė jis ir skaičiavo, kad baseine per savaitę iš viso apsilanko apie 200 vaikų, o šiuo metu ten dirba keturi treneriai.
