„Išliekame gyventi itin žemų palūkanų laikotarpiu ir akivaizdu, kad tas sprendimas priimtas žiūrint ne į Lietuvos, Latvijos ar Estijos ekonominę būklę, bet pirmiausia į Vokietijos šlubuojančią pramonę ir apskritai žemą infliaciją euro zonoje, kuri yra vos didesnė nei 1 proc., o ECB vienintelis tikslas yra pasiekti, kad infliacija padidėtų iki beveik 2 proc.“, - Eltai šią savaitę sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, tai vienas iš euro zonos trūkumų, kai vienas ECB turi aptarnauti 19 valstybių ir parinkti monetarinę politiką bei nustatyti palūkanų normas.
„Akivaizdu, kad vienoms valstybėm tos palūkanos gali tikti, kitom nelabai tinka, bet nacionaliniai centriniai bankai turi ir kitų priemonių, turi makroprudencines priemones, kuriomis gali reguliuoti paskolų portfelio augimą, jeigu mato, kad tam yra priežasčių“, - komentavo ekonomistas.
Paklaustas, ar JAV centrinis bankas gali ryžtis didinti palūkanų normas, N. Mačiulis sakė, jog tam prielaidų yra mažai.
„Pagrindinė priežastis, kodėl daugelis centrinių bankų dabar prakalbo apie galbūt palūkanų mažinimą ir pinigų pasiūlos didinimą, o ne monetarinės politikos griežtinimą, yra susijusi su protekcionizmu, nes būtent šių metų lėtesnis ekonomikos augimas ir Kinijoje, ir Vokietijoje ir daugelyje kitų pramoninių valstybių yra susijęs ne su kuo kitu, o su protekcionizmu, su apmokestinta pasauline prekyba, kurią inicijuoja JAV prezidentas Donaldas Trumpas“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, dėl importo tarifų JAV centriniam bankui gali tekti skatinti šalies ekonomiką, nors neseniai to nereikėjo daryti, nes gruodį Federalinė rezervų sistema didino palūkanas matydama įsibėgėjantį atlyginimų augimą ir didėjančią infliaciją.
ELTA primena, kad šį ketvirtadienį Vilniuje ECB valdančiosios tarybos posėdyje buvo nuspręsta, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau išliks 0,00 proc., kuri neturėtų keistis iki 2020 metų pirmojo pusmečio pabaigos.
Taip pat nesikeis palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis – jos išliks atitinkamai 0,25 proc. ir -0,4 proc.
