Ši nutartis dar gali būti apskųsta.
Kaip ELTA jau skelbė, praėjusių metų sausio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD, dabar - Aplinkos apsaugos departamentas), patikrinęs įmonės „Metrail“ veiklą, nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastikinių pakuočių.
Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. verslo įmonių. Gavę šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Skaičiuojama, kad dėl to įmonės galėjo nesumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio.
Teismas leido aplinkosaugininkams ir pakuočių gamintojams bei importuotojams susitarti taikiai. Gegužę po ilgų derybų AM pareiškė pritarianti taikos sutarčiai tarp VRAAD ir verslininkų.
Tačiau AM ir VRAAD dar kurį laiką nesutarė, kas atsakingas už taikos sutarties su verslu pasirašymą. Verslininkai kaltino valstybės įstaigas taikos sutarties sudarymo vilkinimu.
Prieš kurį laiką Aplinkos ministerija paskelbė siūlanti kompromisinę taikos sutartį. Ja numatoma dvejais metais, iki penkerių, pailginti terminą reikiamam metalinių pakuočių kiekiui, dėl kurio buvo panaikinti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, surinkti ir sutvarkyti. Taip pat siūlyta sumažinti banko garantijų dydį, kuris būtų mokamas tik tuo atveju, jeigu nebus įvykdyti taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai bei taikyti nuo šių metų įsigaliojusio Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo nustatytą dydį - 186 eurus už toną, o ne 753 eurus už toną, kaip numatė šis įstatymas 2013-2015 metais.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Eltai sakė besitikintis, kad susitarimas bus pasirašytas, tačiau įmonės turi apsispręsti, ar dabartinis projekto variantas joms yra tinkamas.
