EK rekomendacijose Lietuvai kalbama apie būtinybę mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, gerinti švietimo sistemą, orientuotis į inovacijas.
Be kita ko, pabrėžiama, kad šalis neišnaudoja galimybės surinkti mokesčius iš šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonominiam augimui, tokių kaip nekilnojamasis turtas ar automobiliai.
„Visa tai riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą“, – rašoma EK atstovybės pranešime.
Viskas valdžios rankose
EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Marius Vaščega sakė, kad mokesčių sistema yra kiekvienos valstybės vidinių diskusijų išdava.
„Mes iš ekonominės pusės žiūrime ir matome, kad šioje vietoje yra resursų“, – apie NT ir automobilių mokesčius sakė jis.
Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovas aiškino, kad norint teikti kokybiškas paslaugas, reikia galvoti, iš ko surinkti biudžetą.
M. Vaščega sakė, kad konkrečius mokesčių pasiūlymus turėtų teikti Vyriausybė, Seimo nariai arba kitos Lietuvos institucijos.
Beje, kaip pastebi EK, rekomendacijos dėl mokesčių bazės plėtimo yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių silpnoji vieta.
„Nuo 2011 metų, kai buvo pradėtas Europos semestras, valstybės narės, įgyvendindamos daugiau kaip du trečdalius visų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, padarė bent tam tikrą pažangą.
Didžioji dalis pažangos padaryta finansinių paslaugų ir užimtumo politikos srityse, tačiau rekomendacijos dėl mokesčių bazės plėtimo, sveikatos priežiūros ir konkurencijos paslaugų sektoriuje ypač prastai įgyvendintos“, – rašoma EK pranešime.
Užmiršti pasiūlymai
Prieš metus įvesti visuotinį NT mokestį pasiūlė Lietuvos bankas.
Centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tuomet sakė, kad Vyriausybės pasiūlytas ne pirmojo būsto apmokestinimas situacijos iš esmės nekeičia, nes valstybės mastu būtų surenkama nedidelė suma (2019 metais – apie 10–11 mln. eurų).
Beje, Seimas nepritarė ir šiam Vyriausybės pasiūlymui.
Lietuvos bankas teigė, kad mokesčių bazę būtų galima išplėsti daug labiau ir taikyti mokestį visam gyvenamosios paskirties NT, atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes, t.y. mokestis turėtų būti progresinis, nustatant nedidelę neapmokestinamos vertės ribą: mažiau įkainotam turtui turėtų būti taikomi mažesni mokesčiai. Ši pozicija taip pat nebuvo išgirsta.
Praėjusiais metais netilo kalbos ir apie visuotinį taršių automobilių mokestį. Tačiau vėliau premjeras Saulius Skvernelis nurodė, kad naujo mokesčio nebus – vietoje to ketinama priimti sprendimus, kurie skatins gyventojus nepirkti senų ir taršių transporto priemonių.
Jau šiemet naujai paskirtas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika detalizavo, kad taršos mažinimo plane yra priemonė, leisianti gyventojams seną lengvąjį automobilį iškeisti į 1 tūkst. eurų finansinę paskatą, kuri būtų skirta naujam automobiliui įsigyti.
Šapoka tikisi diskusijos
Pirmadienį laidoje DELFI Diena dalyvavęs finansų ministras V. Šapoka sakė, kad tikisi, jog EK Lietuvai tradiciškai pasiūlys išplėsti mokesčių bazę.
„Tiek mokesčiais, susijusiais su aplinkos tarša, tiek su nekilnojamuoju turtu. Manau, kad ta diskusija tikrai bus“, – sakė jis.
Ministras sutiko, kad šie klausimai yra jautrūs dėl niekada nesibaigiančių rinkimų.
„Vienokius ar kitokius rinkimus turime praktiškai kasmet, – sakė jis. – Gilesnė diskusija su visuomene, su įvairiomis suinteresuotomis pusėmis tikrai reikalinga. Tai priklauso nuo to, kaip žingsnį priims visuomenė. Manau, kad visuomenė galėtų tai priimti, jei būtų išnaudotos visos galimybės didinti efektyvumą iš esamų išteklių.“
EK prognozuoja, kad 2019 metais Lietuvos ekonomika augs 2,7 proc., o 2020 metais – 2,4 proc.
DELFI Diena laida apie EK rekomendacijas ir socialinę atskirtį:
