Vis dar neaišku, ar iš posto pasitraukti ketinęs premjeras Saulius Skvernelis liks dirbti po liepos 12 dienos. Taip pat kalbama apie galimą kai kurių ministrų pasikeitimą.
„Jei noro dirbti yra per mažai arba yra kažkokių kitų tikslų, kurie lemtų, kad Vyriausybė bus laikina, nestabili – tokiai Vyriausybei arba premjerui pritarti aš negalėsiu. Nepakeičiamų žmonių nebūna, Lietuvoje tikrai galima rasti ir daugiau kandidatų premjero pozicijai užimti.
Kol kas nė vienas ministras, mano požiūriu, a priori nėra nurašomas. Tuos ministrus, kuriuos pats esu minėjęs – sakiau, kad turiu jiems daugiau klausimų. Jei jie į tuos klausimus atsakytų, būtų galima kalbėti dėl jų tolesnės perspektyvos“, – sakė G. Nausėda.
Jis anksčiau yra sakęs, kad daugiau klausimų turėtų socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui ir žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui.
Ką akcentavo 2017 metais
Po 2016 metų Seimo rinkimų suformuota S. Skvernelio Vyriausybė parengė savo programos įgyvendinimo planą.
Jį patvirtinus, SEB banko prezidento patarėjo G. Nausėdos ir dar keturių žinomų ekonomistų DELFI paprašė balais įvertinti kelių jo krypčių priemones.
Plane įvardyti skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, užimtumo skatinimas ir šešėlinės ekonomikos mažinimas, mokesčių ir socialinio draudimo sistemos efektyvumo didinimas tuomet viešojoje erdvėje sulaukė bene daugiausiai dėmesio ir aptarimų. Todėl DELFI pabandė išgryninti, kas turėtų būti pagrindiniais prioritetais.
Ekonomistų paprašyta balais nuo -1 iki 2 įvertinti 53 Vyriausybės numatytas priemones. -1 reiškia, kad priemonė laikoma nesvarbia arba jai nepritariama, 0 – nei svarbi, nei nesvarbi, 1 – svarbi, bet yra svarbesnių, 2 – labai svarbi.
„Sunku ginčytis dėl daugelio priemonių reikalingumo. Kai kurios priemonės gavo mažesnius balus ne dėl to, kad yra nereikalingos, o dėl to, jog suformuluotos „minkštai“ ir aptakiai“, – savo įvertinimą apibendrino G. Nausėda. 2017 metų tekstą galimą rasti čia.
Daug kas jau padaryta
G. Nausėda 2 balais įvertino beveik pusę – 24 iš 53 – priemonių. Didelė dalis jų, Vyriausybės vertinimu, jau įvykdytos arba įgyvendinamos.
Kaip nurodoma Vyriausybės tinklapyje, nuo plano įgyvendinimo pradžios iki 2018 metų pabaigos buvo suplanuota įvykdyti 54 proc. visų plano veiksmų (427 iš 789).
Vertinant 2017–2018 metų veiksmų vykdymą pagal ministerijas, labiausiai vėluoja Aplinkos, Vidaus reikalų, Finansų ministerijos (FM). Viską pagal planą vykdo Užsienio reikalų, Energetikos, Susisiekimo ministerijos ir Vyriausybės kanceliariją.
Pavyzdžiui, G. Nausėda kaip labai svarbią įvardino priemonę „Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelio sukūrimas ir įgyvendinimas“. Tai iki 2018 metų pabaigos turėjo įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Naujausioje Vyriausybės ataskaitoje nurodoma, kad ji pradėta įgyvendinti. „Pilotinis modelio įgyvendinamas nuo 2019 metų sausio 1 dienos vykdomas šešiose savivaldybėse: Alytaus miesto, Akmenės rajono, Druskininkų, Pagėgių, Panevėžio miesto ir Šilutės rajono“, – rašoma dokumente.
SADM iki praėjusių metų pabaigos taip pat turėjo pradėti plėtoti mobilaus darbo formų taikymą, siekiant suteikti individualias paslaugas jaunimui regionuose. Pasak Vyriausybės ataskaitos, tai taip pat vykdoma.
„Per 2018 metus vykdant mobiliojo darbo su jaunimu ir darbo su jaunimu gatvėje veiklas buvo pasiekta ir į veiklas įtraukta beveik 1,5 tūkst. jaunų žmonių“, – rašoma dokumente.
Apskritai SADM turėjo ir dar turi įgyvendinti bene daugiausiai G. Nausėdos prioritetinėmis įvertintų priemonių. Tačiau tai nenuostabu, nes ir vertintos buvo daugiausiai su šia ministerija susijusios kryptys.
Pavyzdžiui, tuometis SEB banko ekonomistas 2017 metų pavasarį labai svarbiomis pavadino priemones pakeisti Darbo kodeksą arba nedarbo draudimo išmokų padidinimą. Tai buvo įgyvendinta 2017 metų vasarą.
Nebaigti darbai
Trys G. Nausėdos 2 balais įvertintos priemonės dar nėra įgyvendintos.
Iki 2019 metų antrojo ketvirčio SADM ir FM turėtų sukurti vienišo pensinio amžiaus asmens paramos sistemą.
Iki šių metų pabaigos SADM, Švietimo, mokslo ir sporto, Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijos turėtų patobulinti asmenų su negalia integracijos sistemą švietimo, kultūros, socialinės apsaugos ir užimtumo srityse.
Taip pat iki 2019 metų pirmojo ketvirčio turi tęstis SADM ir FM vykdomas nuoseklaus socialinio draudimo pensijų didėjimo užtikrinimas, atsižvelgiant į augančią ekonomiką ir didėjantį darbo užmokesčio fondą.
Nors kai kurias priemones Vyriausybė teigia jau įgyvendinusi, dėl to galima būtų pasiginčyti.
Pavyzdžiui, FM teigia iki 2017 metų pabaigos sumažinusi mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims ir vaikus auginantiems asmenims. Nurodoma į padidintą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir vaiko pinigus. Tačiau dar nėra 100 proc. aišku, ar tai bus vykdoma ir toliau.
Įvairios ministerijos iki 2017 metų pabaigos turėjo įvertinti ir panaikinti galiojančias mokestines lengvatas, kuriomis nepasiekti joms keliami tikslai ir kurios nėra efektyvios ir socialiai teisingos. Beje, ši priemonė buvo vienintelė iš visų penkių ekonomistų gavusi 2 balų įvertinimą.
Nors Vyriausybė teigia, kad tai padaryta, diskusijos netyla. Viešojoje erdvėje vis pasikartoja teiginiai, kad Lietuvoje veikia „gyvulių ūkis“, kai vienais būdais gaunamos pajamos apmokestinamos vienaip, o kitos kitaip. Kai kurie ekonomistai pasisako už tai, kad efektyvus pajamų mokesčio tarifas turėtų priklausyti nuo jų dydžio, o ne nuo to, kokiu būdu jos gautos.
Kaip G. Nausėda įvertino visas priemones galima pamatyti lentelėje. Naudojant prie stulpelių esančias rodykles galima surūšiuoti, kurioms priemonėms duota daugiausiai ar mažiausiai balų ir ką svarbiausiu laikė kiekvienas ekonomistas.
