Lenkijos pasienyje – smunkanti Lietuvos prekybininkų apyvarta

„Jeigu Lietuvos centrinėje dalyje matome 5–7 proc. apyvartos augimą, tai parduotuvės pasienyje su Lenkija gyvena sunkiai ir situacija šiuo metu tik blogėja. Intensyvus apyvartos smukimas kelia nerimą savininkams ir niekas nežino, ko galima laukti artimoje ateityje“, – teigia E. Radžvila.

Nors iki šiol nei vienas NPĮA narys neturėjo imtis kraštutinumų, t. y. priimti sprendimą uždaryti parduotuvę, pašnekovas užsimena, jog tenka matyti, kad mažmeninės prekybos parduotuvės uždaromos, pavyzdžiui, Lazdijuose, Marijampolėje.

E. Radžvila pastebi, kad labiausiai pasienio rajonuose su Lenkija sumažėjo vaisių ir daržovių, švaros prekių ir alkoholio produkcijos perkamumas.

„Nors vis daugiau Lietuvos gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją, žmonės labiau vertina lietuviškus produktus. Pavyzdžiui, kritikuoja Lenkijoje pirktas dešreles, todėl jas dažniau perka Lietuvoje“, – pastebi NPĮA vadovas.

Lenkijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, per 2018 metų III ketvirčius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido per 460 mln. eurų. Vienos išvykos metu Lietuvos gyventojai išleido apie 125 eurus.

Akcizų politika

Legalaus verslo aljanso (LVA) vadovas Romas Apulskis atkreipia dėmesį į tai, kad kur kas masiškiau Lietuvos gyventojai į Lenkiją apsipirkti pradėjo vykti 2016-aisiais.

„Tuomet pradėti didinti akcizai alkoholiui turėjo įtakos žmonių sprendimui vykti apsipirkti į Lenkijos parduotuves, kur jie gali įsigyti tuos pačius alkoholinius gėrimus už mažesnę kainą. Tuo pačiu žmonės įsigyja ir kitų prekių. Viso to rezultatas – kenčia Lietuvos verslas, o Lietuva iš savo biudžeto per metus gali netekti 33–54 mln. eurų“, – teigia R. Apulskis.

Pasak jo, būtina stebėti tai, kas vyksta kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, Estijos naujoji valdžia jau inicijavo akcizų mažinimą alkoholiniams gėrimams 25 proc. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad pastaruosius penkerius metus į Latvijos-Estijos pasienio įsikūrusias parduotuves apsipirkti masiškai vyksta ne tik patys estai, bet ir suomiai. Taigi Estijos biudžetas per metus praranda 40 mln. eurų vien iš stipriųjų gėrimų akcizo, ne ką mažesnės sumos ir už kitus alkoholinius gėrimus, prarandamas ir pridėtinės vertės mokestis, verslo pajamos.