Šiuo metu savanoriškai statybininko ID korteles išduodanti Lietuvos statybininkų asociacija naujai tvarkai pritaria ir nori šią veiklą išsaugoti savo rankose. Tačiau Vyriausybės kanceliarijos strateginių kompetencijų grupės vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad tai neįmanoma.
„Kad bus viešieji pirkimai, tai čia vienareikšmiškai“, – antradienį Trišalės tarybos posėdyje sakė jis.
Privalomai statybininko ID kortelei nepritaria Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, kurios manymu, tai būtų administracinės naštos didinimas ir valstybės pinigų švaistymas.
Du etapai
V. Augustinavičius Trišalės tarybos nariams papasakojo, kad sistema jau apsvarstyta Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijoje.
„Penktadalis viso šešėlio yra statybų sektoriuje. Skirtingais vertinimais ten yra 500–700 mln. eurų ir tai yra didžiausia dalis. Iš patikrinimų matome, kad apie ketvirtadalis visų mokesčių mokėtojų šiame sektoriuje laikomi rizikingais.
Darbo užmokestis daugeliu atveju yra mažesnis nei kitose veiklose, vis dar pakankamai paplitęs minimalus atlyginimų lygis. Dažniausiai piktnaudžiaujama neapskaitomu, nelegaliu darbu, neapskaitomos pajamos, nedeklaruojami netgi patys darbo objektai. Verslo liudijimų turėtojai nedeklaruoja visų pajamų, vengiama mokėti pridėtinės vertės mokestį“, – pasakojo jis.
Vyriausybės atstovas nurodė, kad šiuo metu statybų sektoriuje dirba maždaug 100 tūkst. asmenų, iš kurių apie 40 proc. dirba savarankiškai.
V. Augustinavičius sakė, kad įgyvendinant privalomos statybininko ID kortelės sistemą, lauktų du etapai.
„Pirmo etapo įsigaliojimas galėtų būti 2020 metų rugsėjis. Šių metų liepą turėtų atkeliauti projektai į Vyriausybę, jie per kelis mėnesius turėtų būti priimti, Seimo rudens sesijos pradžioje galėtų būti svarstomi. Tada yra 12 mėnesių pasiruošimui ir įgyvendinimui“, – sakė jis.
Pačioje kortelėje, pasak pranešėjo, turėtų būti privalomas asmens tapatybės, darbdavio nustatymas, statybos objektų deklaravimas, darbo laiko apskaita, kuri vyktų realiu laiku.
„Samdomam darbuotojui kortelę užsakytų darbdavys, o savarankiškai dirbantys patys gautų registracijos numerį. Turėtų būti apibrėžta, kokiems darbams taikomas ID kortelės privalomumas“, – dėstė V. Augustinavičius.
Jis sakė, kad įrašyti darbuotojų kompetencijų į kortelę nebūtų privaloma, tačiau tai galėtų būti privalumas jiems patiems.
Antrasis etapas, V. Augustinavičiaus teigimu, galėtų prasidėti 2023 metais ir būtų susijęs su viešaisiais pirkimais – kaip yra Norvegijoje.
„Pagal Oslo modelį, norint vykdyti darbus viešiesiems subjektams, atsiranda privalomų kompetencijų įtraukimas į kortelę. T.y. norint dirbti pagal viešojo konkurso laimėjimus, turi būti bent 50 proc. kvalifikuotų darbuotojų, apie 10 proc. pameistrių. Verslo tarpusavio santykių tai neliečia“, – pasakojo jis.
V. Augustinavičius perdavė, kad sistemos sukūrimas galėtų atsieiti apie 1,5 mln. eurų. Dar po 250 tūkst. eurų kasmet reikėtų jos palaikymui.
„Tačiau tai potencialūs kaštai, nes būtų viešasis konkursas, kuris ir nustatytų kainą“, – sakė jis.
Pranešėjas nurodė, kad analogišką sistemą įgyvendinus Suomijoje, per 18 mėnesių valstybės biudžeto pajamos padidėjo 500 mln. eurų, o atlyginimai sektoriuje išaugo 9 proc.
„Lietuvoje per pusantrų metų galėtų būti ištraukta apie 200–300 mln. eurų pajamų. Manome, kad apie 200 mln. eurų galėtų būti realu gauti per 1,5 ar 2 metus. Tada papildyti valstybės biudžetą ir padaryti formalią ekonomiką didesne“, – susirinkusiems teigė jis.
Naująją sistemą turėtų įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Valstybine darbo inspekcija.
V. Augustinavičius tvirtino, kad kortelės naudą pajustų visi statybų dalyviai.
„Vartotojui pagrindinė nauda būtų tai, kad jis tikrai žinotų, kas jam daro darbus. Jis galėtų pamatyti, kokios yra darbuotojo kompetencijos, kokia darbo patirtis, jei tai suvesta. Objekto deklaravimo ir laiko apskaitos faktai būtu įrodymai, jei atsirastų diskusijų tarp užsakovo ir paslaugos teikėjo dėl apmokėjimo ir panašiai. Darbdavys galėtų lengviau surasti darbuotojus pagal kompetencijas, lengviau surasti darbuotojus didelėje statybų aikštelėje, kurioje yra keli skirtingi rangovai.
Darbuotojui nauda būtų socialinės garantijos, nes negalėtų būti šešėlinių apmokėjimų. Būtų daugiau galimybių užsitikrinti vienodą apmokėjimą už vienodą darbą. Savarankiškai dirbantiems tai būtų efektyvesnis savęs pozicionavimas prieš klientus ir lengvesnis ginčų sprendimas, kai kyla ginčų dėl darbo teikimo fakto ir apmokėjimo. Verslo asociacijoms būtų suteikta prieiga prie sistemos ir būtų galima naudotis reikalingais duomenimis“, – pasakojo jis.
Pašnekovas patikslino, kad įsigaliojus naujai tvarkai, kortelės neturintys darbininkai tiesiog neturės teisės teikti paslaugų, o tai prižiūrės Valstybinė darbo inspekcija.
„Įstatyme būtų numatytos atsakomybės“, – pridūrė jis.
Nori išlaikyti savo rankose
Trišalėje taryboje daugiausia diskusijų kilo ne dėl pačios idėjos, o dėl to, kas ją įgyvendins.
Statybininko ID kortelę savanoriškai nuo praėjusių metų liepos galima gauti Lietuvos statybininkų asociacijoje. Kaip yra aiškinęs asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, kortelė išduodama išlaikius egzaminą, o joje nurodoma darbo laiko apskaita, darbovietė, kompetencijos, naudojamos medžiagos ir įrankiai. Jo teigimu, šiuo metu išduota apie 1 tūkst. kortelių. Jos kaina 10 eurų ir ji galioja 5 metus.
D. Gedvilas komentavo, kad Vyriausybės nurodytos datos yra nerealios.
„Bus perkama ir projektuojama informacinė sistema, kuri statybininkų asociacijoje yra suprojektuota, veikia“, – Trišalei tarybai aiškino jis.
DELFI jis pabrėžė, kad įgyvendinant naują tvarką, reikės patikrinti 100 tūkst. darbuotojų.
„Šiandien 56 statybininkų asociacijos ekspertai dirba vertindami kompetencijas. Iš kokių resursų Vyriausybė tuos etatus kurs? Diskutuoja žmonės, kurie nėra prisilietę prie sistemos, nežino, kaip ji funkcionuoja“, – sakė jis.
D. Gedvilas atsisakė nurodyti, kiek asociacijai šiuo metu kainuoja statybininko ID sistemos išlaikymas. „Nenoriu šiandien kalbėti apie skaičius“, – sakė jis.
Savo ruožtu V. Augustinavičius pabrėžė, kad esant privalomumui, atsiranda aiški priežiūra.
„Kai yra savireguliacija, yra vieni administratoriai. Kai yra įstatymu įpareigojama, yra kiti reguliatoriai. Tai iš įstatymų kylanti viešojo administravimo funkcija, kurią atlieka viešieji subjektai, bendradarbiaudami su privačiu sektoriumi“, – aiškino jis.
Vyriausybės atstovas pasakojo, kad vertintos įvairios alternatyvos.
„Diskutuota su Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba, nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės ekspertais. Vienas svarbiausių dalykų, kad turi būti parenkama konkurso būdu. Jau buvo taip, kad savivaldybės siekė paslaugų teikimą nustatyti įstatymu, konkrečiai nurodant subjektą arba požymį, pagal kurį jos priskiriamos. Tai pažeidė Konkurencijos įstatymą“, – sakė V. Augustinavičius.
Šios pozicijos laikėsi ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
„Mūsų bendra pozicija tokia, kad turi apimti visą sektorių ir būtų ne per statybininkų asociaciją, o per Valstybinę darbo inspekciją valdoma“, – sakė ji.
Laiko našta
Posėdyje dalyvavusi D. Matukienė sakė, kad Geresnio reguliavimo priežiūros komisija naujos priemonės nepalaikė.
„Taryba kategoriškai nepritaria šiam žingsniui, nes manome, kad tai yra administracinės naštos didinimas, valstybės pinigų švaistymas“, – sakė ji.
Verslininkų atstovė priminė, kad nuo liepos 1 dienos siaurinamas veiklų, vykdomų įsigijus verslo liudijimą, sąrašas. Pastatų remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros paslaugų tiekėjai iki tada turi pereiti į kitą jiems tinkančią veiklos formą.
DELFI primena, kad iš verslo liudijimų sąrašo braukiamos tos veiklos, kurių atžvilgiu nuo 2019 metų sausio 1 dienos taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata, leidžianti susigrąžinant dalį sumokėto GPM už pastatų remonto, lengvųjų automobilių remonto bei vaikų priežiūros paslaugų išlaidas.
