Lietuvos banko pranešime rašoma, kad vienas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių pažeidimas padarytas, kai įmonė pervedė dalį sumokėto valdymo mokesčio vienam iš įmonės valdomų investicinių fondų dalyvių ir taip pažeidė kitų fondo dalyvių interesus. Valdymo mokestis gali būti grąžinamas visų kolektyvinio investavimo dalyvių naudai. Šiuo atveju įmonė vienam fondo dalyviui taikė išskirtines sąlygas.
Kitą pažeidimą įmonė padarė, nes nepatvirtino priemonių, skirtų vertinti, ar įmonės, kurioms pavestos atlikti investicinių fondų vienetų platinimo funkcijos, efektyviai jas vykdo, nors teisės aktuose to reikalaujama.
Dar dėl kitų teisės aktų pažeidimų, susijusių su kolektyvinio investavimo subjektų valdymu ir klientų finansinių priemonių portfelių valdymu, įmonė buvo įspėta.
Pažeidimus Lietuvos bankas nustatė atlikdamas tikslinį planinį valdymo įmonės veiklos inspektavimą. Juo siekta įvertinti įmonės finansinę ir kapitalo būklę, rizikų valdymą, kaip laikomasi kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veiklą ir investicinių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Inspektavimas ir pritaikytos poveikio priemonės nėra susijusios su įmonės pensijų kaupimo veikla.
UAB „INVL Asset Management“ įpareigota iki 2019 m. liepos 1 d. pašalinti visus inspektavimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus ir veiklos trūkumus.
„INVL Asset Management“ komentaras
Turto valdymo bendrovė „INVL Asset Management“ DELFI atsiųstame komentare pabrėžė, kad plėtodama turto valdymo paslaugas vadovaujasi teisės aktais ir siekia teikti kokybiškas turto valdymo ir investicines paslaugas.
„Savo veiklai keliame aukštus reikalavimus, o kurdami ir valdydami investicinius produktus pirmiausia atsižvelgiame į klientų interesus. Įvertinę pateiktas pastabas, patobulinsime esamą procesą. Visgi situaciją, kai bendrovei buvo skirta bauda dėl grąžinto dalies valdymo mokesčio dalyvaujant Švedijos pensijų agentūros administruojamoje papildomos pensijos sistemoje, vertiname kaip paradoksalią. Toliau nagrinėsimės atvejį, kai skirtingose šalyse išsiskiria Europos Sąjungos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika, bei sieksime visiško teisinio aiškumo“, - sakė „INVL Asset Management“ generalinė direktorė Laura Križinauskienė.
Jos teigimu, įmonės dalyvavimas Švedijos pensijų agentūros fondų platformoje kartu su daugybe kitų pasaulio fondų valdytojų buvo svarbus pasiekimas ne tik įmonei, tačiau ir Lietuvos bei regiono finansų rinkai, lėmęs didelio investicinio srauto pritraukimą į šį regioną. Reikšminga šių lėšų dalis buvo investuota į Baltijos šalių įmonių akcijas.
„Apmaudu, kad dalyvaudami pagal Švedijos teisę veikiančioje sistemoje, tapome pažeidėjais Lietuvoje. Švedijos pensijų agentūra yra nustačiusi Europos Sąjungos ir Švedijos teisę atitinkančias vienodas taisykles platformoje platinamiems fondams, todėl neturėjome pagrindo abejoti, kad pasirinkta partnerystės forma nėra galima“, - sakė vadovė.
Įmonės komentare teigiama, kad Švedijos papildomos pensijos sistemoje 2018 m. dalyvavo 5,9 mln. dalyvių, kurie per platformą galėjo investuoti į įvairių pasaulio fondų valdytojų investicines priemones. Šių metų pradžioje sistemoje dalyvavo daugiau kaip 90 valdytojų, pristačiusių 782 investicinius fondus. Įvedus papildomų reikalavimų dėl fondų dydžio, INVL investiciniai fondai sistemoje nebedalyvaus nuo šių metų gegužės pabaigos.
Bendrovė teigia, kad peržiūrės su investicinėmis ir turto valdymo paslaugomis susijusius procesus, atsižvelgdama į inspektavimo metu gautas pastabas.
Įmonė taip pat pažymėjo, kad šis Lietuvos banko sprendimas nėra susijęs su pensijų fondų ir alternatyvių investicijų veiklos sritimis.
