„Kol kas žiūrint į pirmojo ketvirčio rodiklius (Lietuvos. – ELTA) situacija yra labai teigiama. Kas nustebino bendrame 4 proc. BVP augime – eksportas ir pramonė. Eksporto augimas siekė beveik 10 proc., pramonės – 7 proc., kontraktinė gamyba – 11 proc. Pirmojo ketvirčio rodikliai tikrai įspūdingi, bet kol kas būtų per anksti džiaugtis tais rodikliais, nes istoriškai europinės problemos ir lėtesnis augimas mūsų rodikliuose pasireiškia per ilgesnį laikotarpį – gali praeiti pusė metų, vienas ketvirtis. Realiai galėsime pasakyti antrąjį šių metų pusmetį, kaip euro zonos lėtesnis augimas ir prekybos karai paveikė mūsų ekonomiką“, – „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“ sakė A. Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, euro zonoje liko mažai erdvės tolimesniam sparčiam ekonomikos augimui.
„Didžiausia tikimybė, kad tai – natūrali mirtis (euro zonos augimo lėtėjimas. – ELTA). Tam tikri rodikliai euro zonoje ir Vokietijoje pasiekė tokį maksimumą, kad toliau augti yra pakankamai sunku. Nedarbo lygis euro zonoje šiuo metu siekia 7 proc., (...) Vokietijos nedarbo lygis yra 3,2 proc. – jis yra mažiausias nuo 1990 m. Ir euro zonos, ir vokiečių ekonomika atsitrenkia į lubas bei negali taip sparčiai augti, kaip augo 2017 m. Papildoma problema yra prekybos karai, kurie veikia įmonių nuotaikas ir riboja jų investicijas bei plėtrą“, – laidoje teigė A. Izgorodinas.
Kaip ELTA jau rašė, įvertinus pasikeitusią išorės aplinką, Finansų ministerija numato, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet galėtų padidėti 2,6 proc. Tai 0,2 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta pernai rudenį. Nors ir nuosaikiau, bet vėlesniais vidutinio laikotarpio metais ekonomika turėtų augti ir toliau: 2020 m. BVP turėtų augti 2,4 proc., 2021 m. – 2,3 proc., 2022 m. – 2,3 proc.
Pasak ministerijos, optimizmo dėl eksporto perspektyvų suteikia išliekanti stipri prekių eksporto diversifikacija ir ilgametė Lietuvos eksportuotojų patirtis dirbti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje – numatoma, kad šiemet realus prekių ir paslaugų eksportas augs 4,1 proc., 2020 m. – 4,4 proc., 2021-2022 m. – po 4,3 proc., o vidaus paklausa vidutiniu laikotarpiu turėtų išlikti stipri ir bus esminis Lietuvos ekonomikos variklis.
