Švedų atsiųstame rašte nurodoma, kad „Jūsų parlamentiniame tyrime pateikti aiškinimai yra neteisingi. Mūsų ataskaitoje nėra išvados, kad „Švedijos bankai ir Švedijos priežiūros institucijos yra iš esmės atsakingi už kilusią krizę“, – rašoma LB internetiniame puslapyje.

Kaip anksčiau skelbė ELTA, S. Jakeliūnas po apsilankymo Švedijoje teigė, kad toje šalyje „niekas nesuabejojo, kad skandinavų bankai prisidėjo prie krizės Lietuvoje“.

Lietuvos bankas tuomet atsakė, kad S. Jakeliūnas švedų informaciją interpretavo savaip ir raštu kreipėsi į Švedijos nacionalinės audito tarnybą.

Internete galima rasti ir minimą Švedijos nacionalinės audito tarnybos ataskaitą. Joje rašoma, kad dėl to, jog švedų bankai turėjo svarbų vaidmenį Baltijos šalių mokėjimų sistemose, Švedijos valstybė netiesiogiai prisiėmė atsakomybę už šias sistemas ir šių šalių ekonominį stabilumą. Rašte taip pat paminima, kad Švedijos vyriausybė netiesiogiai prisidėjo ir prie Baltijos šalių regiono ekonominio vystymosi. Tačiau nėra konstatuojama, kad Švedijos bankai savo veiksmais sukėlė krizę Lietuvoje.