„Tokie siūlymai prisideda prie būsimos krizės, nes šalia bankų neatsakingos veiklos, prastos jų priežiūros finansinis populizmas buvo trečioji esminė priežastis, ir jis dominavo 2008 metais prieš rinkimus“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė S. Jakeliūnas.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė ir opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė – Nielsen teigė, kad 2017 metų pabaigoje, kai buvo teiktas pasiūlymas PVM tarifą mažinti palaipsniui, po vieną procentą kasmet, S. Jakeliūnas sakė, kad šalis jau tada buvo atsidūrusi krizinėje situacijoje.

„Mes tikrai nesiūlome populistinių sprendimų, tai yra programinė mūsų nuostata, ir kalbos apie besiartinančią krizę gali tapti nuolatiniu, tačiau tuščiu argumentu, nes tokiu požiūriu remiantis, jeigu mes rytoj spręstume padidinti PVM tarifą iki 25 proc., tai tikriausiai po kelerių metų jau niekaip nebegrįžtume į 21 proc. lygį“, – komentavo ji.

S. Jakeliūnas sakė, kad argumentai, kurie buvo išsakyti liberalų, negali įtikinti atsakingų žmonių, kadangi išlaidos gynybai nuo krizės padidėjo 700 mln. eurų per metus, vis dar mokamos labai aukštos palūkanos už brangiai pasiskolintas lėšas šiemet ir kitais metais kainuos bent 200 mln. eurų daugiau negu galėtų.

„Krizės pasekmės ir išlaidos gynybai, socialinei apsaugai, vaiko pinigai ir kitos išlaidos, senjorai, panaikinta ir sutvarkyta „Sodros“ skola neleidžia siūlyti tokių drastiškų pajamų mokesčio mažinimų nepasiūlius kažkokių alternatyvų“, – sakė jis.

S. Jakeliūnas taip pat sakė, kad jeigu tai būtų nauji mokesčiai arba didesni mokesčių tarifai, pavyzdžiui „Sodros“ įmokos tarifas ir panašiai, tada būtų galima svarstyti, tačiau su dabartiniais siūlymais tik atsivertų maždaug pusės milijardo eurų dydžio skylė ir sugriautume savo šalies finansus bei nepasiruoštume tam, kas anksčiau ar vėliau ištiks pasaulį ir Lietuvą – krizei.

V. Čmilytė-Nielsen teigimu, iki 2009 metų, kai galiojo 18 proc. PVM tarifas, valstybė nesugriuvo, ir buvo rasta resursų, todėl ir šiandien yra pagrindo manyti, kad resursų yra.

ELTA primena, kad Seimo liberalai ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui siūlymą nuo 2020 m. sausio 1 d. taikyti 18 proc. standartinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą.

Tokią PVM įstatymo pataisą įregistravę Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantys Seimo nariai Eugenijus Gentvilas ir V. Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuva 2009 m., spręsdama biudžeto deficito problemas, padidino pridėtinės vertės mokestį nuo 18 iki 21 procento, tačiau, praėjus sunkmečiui ir Lietuvos ekonomikai nuolat augant, nesiimama jokių veiksmų dėl PVM tarifo dydžio grąžinimo į ikikrizinį lygį.

Pasak liberalų, PVM padidinimas 2009 m. buvo suprantamas kaip laikinas žingsnis, siekiant subalansuoti valstybės biudžetą ir mažinti jo deficitą.

„PVM tarifo sumažinimas ne tik padėtų generuoti ekonomikos augimą, bet ir būtų efektyvi priemonė šešėliui mažinti“, – sako įstatymo pataisos autoriai.

Be to, sumažėjus prekių ir paslaugų kainai, gyventojams, pasak parlamentarų, liktų daugiau pajamų, kurias jie išleistų vartojimui, o tai reiškia, kad per išaugusį vartojimą grįžtų į biudžetą ir tie pinigai, kurie sąlyginai būtų prarasti sumažinus PVM tarifą.

Seimo narių E. Gentvilo ir V. Čmilytės-Nielsen nuomone, PVM tarifo sumažinimas lems nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių vengimu, sumažėjimą.

Šiuo metu Lietuvoje taikomas 21 proc. dydžio standartinis PVM tarifas.