Kanados teisingumo departamentas pranešė, kad teismas nustatys svarbiausias datas ekstradicijos procese, įskaitant oficialaus teisminio nagrinėjimo, kuris gali užtrukti kelis mėnesius ar net metus, pradžią.

Manoma, kad pati Meng Wanzhou tik trumpai pasisakys prieš teisėją, kad išspręstų klausimus, kuriuos pareigūnai apibūdino kaip „administracinio pobūdžio“.

„Huawei“ direktorės advokatai taip pat gali atnaujinti savo prieštaravimus dėl Meng Wanzhou suėmimo gruodžio mėnesį, siekdami sušvelninti paleidimo už užstatą sąlygas.

Meng Wanzhou, kuri yra „Huawei“ įkūrėjo dukra ir galimai įpėdinė, suėmimas įstūmė Otavos ir Pekino santykius į krizę.

Vašingtonas nori teisti Meng Wanzhou dėl įtarimų pažeidus JAV sankcijas Iranui ir apie tai melavus JAV bankams, tačiau ši byla tapo išbandymu Kanadai.

Stebėtojų nuomone, į Meng Wanzhou sulaikymą Kinija atsakė sulaikydama buvusį Kanados diplomatą Michaelą Kovrigą bei Kanados verslininką Michaelą Spavorą.

Kinija pareiškė įtarianti M. Kovrigą šnipinėjimu ir valstybės paslapčių vagystėmis, o M. Spavoras neva M. Kovrigui perdavė žvalgybos informacijos.

Dar du kanadiečiai buvo nuteisti mirties bausme už prekybą narkotikais. Be to, Pekinas neseniai neleido pristatyti milijardinės vertės rapsų ir kiaulienos siuntų iš Kanados.

Savo ruožtu Kanada apkaltino Pekiną savavališku M. Kovrigo ir M. Spavoro sulaikymu ir pavadino kanadiečių Fen Wei ir Roberto Schellenbergo mirties bausmes „žiauriomis ir nehumaniškomis“.

Ji taip pat sulaukė keliolikos šalių, įskaitant Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją ir JAV, taip pat ES, NATO ir Didžiojo septyneto paramos diplomatiniame konflikte su Kinija.

Tarp JAV ir Kinijos

Otava spaudžia Vašingtoną – pagrasinusį iš naujo įžiebti prekybos karą su Pekinu, – sustiprinti spaudimą dėl sulaikytųjų kanadiečių.

„Kanadiečių gyvybės atsidūrė pavojuje“, – transliuotojui CTV pažymėjo neįvardytas Kanados pareigūnas.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pabrėžė, kad Meng Wanzhou bylą nagrinės teismai ir ji nebus politizuota.

Sausio mėnesį jis atšaukė ambasadorių Kinijoje, kuris pareiškė, kad Meng Wanzhou turi „gerų galimybių“ išvengti ekstradicijos, remdamasis JAV prezidento Donaldo Trumpo pastabomis, kad prezidentas gali siekti kaltinimų Meng Wanzhou panaikinimo mainais už Kinijos nuolaidas prekybos srityje.

Meng Wanzhou buvo išleista už 10 milijonų Kanados dolerių užstatą gruodžio viduryje Vankuveryje, kur jai priklauso du gyvenamieji namai. Ji taip pat buvo įpareigota dėvėti elektroninę apykoję ir atiduoti savo pasus.

Šiuo metu Meng Wanzhou yra pateikusi ieškinį prieš Kanados vyriausybę, teigdama, kad buvo neteisingai įkalinta ir bei kad buvo pažeistos jos teisės.

Teismui pateiktuose dokumentuose Meng Wanzhou nurodė, jog pasienio pareigūnai ir federalinė policija atidėjo JAV orderio vykdymą trims valandoms, kad galėtų ją apklausti Vankuverio oro uoste bei apieškoti jos bagažą ir elektroninius prietaisus, tikėdamiesi galėsiantys surinkti įrodymų, kuriuos vėliau galėtų panaudoti prieš teisme.

Jungtinės Valstijos taip pat apkaltino „Huawei“ technologijų vagystėmis, o pastaraisiais mėnesiais JAV vykdo kampaniją, kuria dėl šnipinėjimo grėsmės siekia užkirsti kelią Kinijos milžinės įrangos naudojimui.

Kanada pareiškė, kad sprendimą dėl to, ar prisijungti prie JAV ir kitų vadinamojo „Penkių akių“ žvalgybos tarnybų aljanso partnerių uždraudžiant naudoti „Huawei“ įrangą Kanados penktosios kartos belaidžiuose tinkluose, priims prieš visuotinius rinkimus spalio mėnesį.