Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija trečiadienį rengė bendrą posėdį aptarti galimą manipuliavimą VILIBOR rodikliu, kuriame Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) komisijos, atliekančios krizės tyrimą, pirmininkas Stasys Jakeliūnas pareiškė nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku.
Tikino gavęs papildomos informacijos
Primename, kad prieš kelias dienas naujienų agentūra ELTA citavo S. Jakeliūną, kuris papasakojo kiek daugiau apie tai, kas buvo kalbama dėl krizės tyrimo Švedijoje.
„Visose susitikimuose buvo kalbėta apie krizės tyrimą. Niekur nebuvo suabejota tiek pačiu faktu, kad vykdomas tyrimas, tiek pateiktais argumentais dėl Švedijos bankų vaidmens (krizės laikotarpiu. - ELTA). Vyko korektiški pokalbiai. Maža to, buvo pateikta ir papildomos informacijos, o praėjus vos kelioms valandoms po vieno iš susitikimų parlamente buvo atsiųsta ir ta konkreti informacija apie dar vieną tyrimą, 2013 m.“, - tuomet Eltai teigė S. Jakeliūnas.
„Buvo pateikti keli grafikai. Vienas jų, kur individualios kotiruotės bankų skiriasi nuo 7 iki 17,5 proc., atrodo, padarė didelį įspūdį. (...) Mačiau, kad nuščiuvo žmonės Švedijoje pamatę, kokia yra įvairovė kotiruočių ir kuo jos grįstos. Pakomentavau, kad tik paprašius paviešinti bankų kotiruotes, iš karto jos pasikeitė. Tai vėlgi rodo, kad jos galimai didžiąja dalimi yra neobjektyvios. Detaliau apie tai nekalbėjome, bet manau, kad dėmesys bus atkreiptas į tai ateityje“, - taip pat sakė BFK pirmininkas.
Kreipėsi į švedų pareigūnus
Reaguodami į tokias S. Jakeliūno mintis Lietuvos banko atstovai pateikė savo versiją. DELFI atsiųstame komentare teigiama, kad S. Jakeliūnas savaip suprato daugelį išgirstų faktų.
„Aš pats ir mano kolegos kalbėjome su Švedijos institucijų atstovais, dalyvavusiais susitikimuose su minimu Seimo nariu, ir išgirdę jų komentarus, negalėtume sutikti, kad mūsų parlamentaras tiksliai perteikia švedų poziciją svarstytais klausimais. Tą patvirtina ir Valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pokalbis su Švedijos centrinio banko vadovu Stefanu Ingvesu.
Žinoma, kadangi tai buvo dvišaliai susitikimai, šiuos aspektus išsamiau apibūdintų patys Švedijos institucijų atstovai. Tačiau susidarė įspūdis, kad ir vėl netrūksta interpretacijų. Turime pagrindo manyti, kad Stokholme Lietuvos parlamentarui niekas nekalbėjo apie tai, kad švedų bankai sukėlė krizę Lietuvoje. Kaip tik priešingai, buvome patikinti, kad būtent papildomo kapitalo injekcijos į Lietuvoje veikiančius bankus ir atsakingi veiksmai suvaldę viešuosius finansus padėjo atlaikyti pasaulinės finansų krizės pasekmes Lietuvoje. Taip pat buvo akcentuota, kad už ekonominę šalies politiką yra atsakinga tos šalies vyriausybė, o ne kitos šalies bankai. Tiesa, turim pripažinti, kad komiteto pirmininkas pagaliau pasitaisė ir pats tą pripažino.
Po viešų pareiškimų taipogi kreipėmės į Švedijos nacionalinę audito tarnybą papildomų paaiškinimų dėl jos anksčiau paskelbtų išvadų apie bankų krizę, kurias dažnai mini Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas mėgindamas pagrįsti savo poziciją. Panašu, kad ir šio tyrimo interpretacijos ir išvados nesutampa.
Lietuvos bankas nuolat bendrauja su Europos Centriniu Banku, visos Europos Sąjungos šalių centriniais bankais, priežiūros tarnybomis – tai neatskiriama mūsų kasdienio darbo dalis. Jeigu manoma, kad tam tikri institucijų vertinimai panašūs, tai signalizuoja, kad ir Lietuvos, ir Švedijos centriniai bankai vienodai vertina, kad krizę sukėlė globalūs ekonominiai veiksniai.
Dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko esą parsivežto 2013 metų tyrimo iš Švedijos apie krizę, būtume dėkingi, jeigu jis juo pasidalintų. Kaip ne kartą minėjome, mes bendradarbiavome, bendradarbiaujame ir bendradarbiausime su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu – jeigu jis prašys mūsų tarpininkavimo gauti informaciją iš Švedijos priežiūros kolegų, būtinai pagelbėsime“, – komentuoja Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas atsiųstame komentare.
Pareiškė nepasitikėjimą
DELFI primena, kad trečiadienį LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis posėdžio metu ragino prisidėti prie nepasitikėjimo kėlimo V. Vasiliausko.
„Šitas žmogus, kuris mano, kad už nieką neatsako, gali vadinti pastangas (krizės tyrimo komisijos. - ELTA) tuo, kuo vadina, tai kyla klausimas, kaip jis galėtų dirbti“, - sakė R. Karbauskis.
S. Jakeliūnas taip pat teigė, kad planuos parengti rezoliuciją su raginimu V. Vasiliauskui pačiam atsistatydinti.
Posėdyje turėjo dalyvauti Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, tačiau jis į posėdį neatvyko.
Posėdyje su Lietuvos banko vadovais turėjo būti aptarta Lietuvos banko vadovų pozicija parlamentinio tyrimo atžvilgiu ir informacija apie galimą manipuliavimą VILIBOR rodikliu ir šio rodiklio įtaka Lietuvos žmonių būsto paskolų ir Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų didėjimui.
