Dviračių miestu nuo vėlyvojo sovietmečio tituluojamuose Druskininkuose keliolika dviračius nuomojančių įmonių savo klientams elektrinius paspirtukus pradėjo siūlyti prieš 5 metus, o šiemet nuo pat ankstyvo pavasario daugybė jų rieda dviračių ir pėsčiųjų takais, parkų takeliais ir miesto šaligatviais.
Iš pradžių nejaukiai jautęsi tarp greitai ir tyliai judančių paspirtukininkų ir netgi juos keiksnoję, druskininkiečiai ir kurorto svečiai prie tokios kaimynystės, panašu, jau įprato, o nuomotojai siūlo tik techniškai tvarkingus greičio ribotuvus turinčius paspirtukus, nes kuo lėčiau važiuos – tuo mažesnė nelaimės ir ginčų dėl žalos atlyginimo tikimybė.
Nuomoja dviračius 20 metų
Iš šiuo metu Druskininkuose veikiančių dviračių nuomos verslininkų ilgiausiai ta veikla užsiima buvęs krepšininkas ir žinomas šalyje krepšinio treneris Algimantas Baranauskas – šiemet sukaks 20 metų. Tuomet Druskininkuose ir poilsiautojų nebuvo tiek daug kaip dabar, ir sveika gyvensena bei važinėjimas dviračiais Lietuvoje nebuvo toks populiarus.
„Vis dėlto verslo pradžia buvo nelabai sunki. Vienas pažįstamas iš Šiaulių užsiiminėjo dviračiais ir pasiūlė atidaryti jų nuomos punktą Druskininkuose. Mano draugai Kunigoniai turėjo nenaudojamas patalpas miesto centre, nes Druskininkuose jų dar niekam nereikėjo, buvo merdintis miestelis. Jų ir mano dukros buvo panašaus amžiaus, tai sugalvojome, kad jos galėtų dirbti, todėl už patalpas man nereikėjo mokėti", – pasakojo A. Baranauskas.
Pirmasis kurorto meras į darbą važinėjo dviračiu
Jei Šiauliai vadinti Lietuvos dviračių sostine todėl, kad ten veikė „Vairo" gamykla, tai Druskininkai anuomet išsiskyrė plačiu dviračių takų tinklu ir išskirtiniu vietos gyventojų pomėgiu kasdien važinėti dviračiais. Net ir žiemą, per šalčius ir pūgas ne retas druskininkietis į darbą keliaudavo dviračiu, o nuo jų neišsiskyrė net ir pirmasis atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Druskininkų miesto meras Vytautas Vaikšnoras.
„Mes atgabenome naujus dviračius „Cross" iš Lenkijos, kurie atrodė patraukliai. Galvojau, kad juos tik nuomosiu, o tiekėjas juos taisys. Po mėnesio sulaužytų ir sugedusių jau buvo daugiau negu važiuojančių. Jaunystėje buvau lankęs dviračių būrelį, kur mokė juos ir ardyti, tai dabar teko griebti įrankius ir atsiminti visus konstrukcijos mazgus", – kalbėjo A. Baranauskas.
Verslininkas susirado, kaip pats teigia, geriausią mieste meistrą, buvusį dviratininką, kuris nuomos punkto patalpose įsteigė remonto dirbtuves, dirba su verslo liudijimu, o vietoje užmokesčio už stogą virš galvos taiso nuomojamus dviračius. Jo teigimu, dažniausiai nukenčia išnuomotų dviračių padangos, nes nuomininkai stabdo jų netausodami – grąžina plikomis, kaip „Formulės" automobilių slickai. Šeimos važinėja ramiau, bet jaunimas ne visada pagalvoja, jog pasirašė sutartį, kurioje įsipareigojo atlyginti išsinuomotam dviračiui padarytą žalą.
Kainavo 1 litą, dabar – 3 eurus
Dviračius A. Baranauskas daugiausiai vežasi iš Šiaulių gamyklos, bet pastebi, kad pastaraisiais metais šiauliečių produkcijos kokybė jo jau netenkina, todėl dabar bendrauja su keliais skirtingais pardavėjais. Tipiškas miesto arba hibridinis dviratis, perkamas nuomai, kainuoja nuo 300 iki 500 eurų, o iš viso verslininkas jų turi per 100.
„Perkant pigesnį, jį išnuomojus, jau reikėtų važiuoti paskui klientą su įrankių komplektu", – juokėsi A. Baranauskas.
A. Baranausko teigimu, prieš 20 metų dviratį 1 valandai buvo galima išsinuomoti už 1 litą. Jei surinkdavo 30–40 litų, tai jau buvo sėkminga diena. Dar valanda kainuoja 3 eurus, bet verslininkas teigia, Švedijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje matęs didesnes dviračių nuomos kainas. O užsakantiems dviračius ilgesniam laikui ir vykstantiems pasivažinėti visa šeima Druskininkų nuomotojai taiko nuolaidas.
Lietuviai atsigabena savo dviračius, užsieniečiai – nuomojasi
Paklaustas, ar dviračiu daugiau nuomojasi savaitgaliais į Druskininkus suvažiuojantys lietuviai iš didžiųjų mūsų šalies miestų, ar užsieniečiai, nuomos punkto šeimininkas prisiminė, kad, pavyzdžiui, gegužės 1-ąją dviratį išsinuomojo vos vienas lietuvis, o visi kiti buvo lenkai ir rusai. Bendrovei „Kautra" pradėjus teikti dviračių gabenimo paslaugą, vilniečiai ir kauniečiai į Druskininkus atsiveža savo dviračius, todėl nuomos paslaugomis naudojasi retai, bet kartais užsuka į dviračių remonto dirbtuves.
Iš vėlyvuoju sovietmečiu įrengtų asfaltuotų dviračių takų, vedusių į Švendubrę ir Grūtą, pasak dviračių nuomos punkto šeimininko, tik dalis yra suremontuota, bet, nepaisydami duobėtos ir medžių šaknų iškilnotos asfalto dangos, poilsiautojai tebevažinėja ir senaisiais maršrutais – džiaugiasi jau vien tuo, kad nereikia kratytis dulkėtais žvyrkeliais. Ambicingus dviračių maršrutų įrengimo planus pradėjo įgyvendinti Dzūkijos nacionalinis parkas.
Vis dėlto tokių dienų, kai pavyksta išnuomoti visus iki vieno dviračius, A. Baranausko teigimu, per sezoną pasitaiko vos viena kita. Vienoje vietoje visus 100 dviračių išrikiuoti būtų sudėtinga, todėl išskirsto į kelias miesto vietas: prie SPA „Vilnius", „Upa" centro ir viešbučio „Europa Royale Druskininkai".
Paspirtukai gąsdina pėsčiuosius
Prieš 5 metus kurorto dviračių nuomos punktuose atsirado pirmieji elektriniai paspirtukai.
„Pirmas jų atsivežė mano kolega Aurimas Kadziauskas. Turėjo 2 ar 4, o po tų metų jau visi nuomos punktai pradėjo masiškai siūlyti didelius elektrinius paspirtukus storais ratais. Jie yra saugūs, jeigu viskas tvarkingai sureguliuota. Aš prie jų nekišu nagų, nors kartais klientai skundžiasi, kad kitur išsinuomotas gerokai greičiau važiavo. O jeigu kas nors nuima greičio ribotuvus, tada prasideda problemos – padidėja tikimybė, kad nuomininkai juos sudaužys arba sudegins variklį ir patys patirs traumą", – sakė A. Baranauskas.
Kai vairuotojas išsinuomoja automobilį, jis dažniausiai turi vairuotojo pažymėjimą ir šiokią tokią vairavimo patirtį, o elektrinius paspirtukus renkasi ir niekada jų nevairavę žmonės.
„Visada pasiklausiu kliento, ar jis yra bandęs kada per savo gyvenimą važiuoti motociklu, motoriniu ar bent jau paprastu dviračiu. Pėstieji į juos reaguoja labai jautriai, jiems nepatinka. Prašau nuomininkų po miestą jais nevažinėti, o geriau važiuoti į dviračių trasas, vengti vietų, kur yra daug žmonių ir judrių magistralinių gatvių, kad netrukdytų automobilių eismui", – kalbėjo verslininkas.
Tokių patarimų paiso tikrai ne visi paspirtukininkai, bet rimtų nelaimių kol kas pavyksta išvengti. A. Baranauskas sako, jog retkarčiais nuomininkai grįžta nusibrozdinę alkūnes ir kelius, sulaužę išsinuomotą techniką.
Iš turėtų 12 elektrinių paspirtukų A. Baranausko nuomos punkte dabar liko 8, kurių galia neviršija 1 kW, o greitis – 25 km/val. Nuomos kainos – gerokai didesnės, negu dviračių, 30 min. pasivažinėjimas kainuoja 10 eurų, 1 val. – 15 eurų.
„Poilsiautojai išsinuomoję elektrinius paspirtukus kartais užmiršta pažiūrėti, kiek dar liko akumuliatoriaus atsargų, nuvažiuoja į atokią vietą ir šaukiasi pagalbos. Tokiu atveju atvežam atsarginį akumuliatorių", – pasakojo nuomos punkto šeimininkas.
