Kad kreipimasis šiuo metu yra nagrinėjamas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, Eltai penktadienį patvirtino Vyriausybės kanceliarija.

Kaip buvo skelbiama „Revolut“ pranešime, įmonė sprendimą kreiptis į komisiją priėmė matydama Seime kilusias diskusijas ir siekdama išsklaidyti abejones dėl „Revolut” veiklos šalyje.

„Visada pabrėžėme, kad mūsų bendradarbiavimas su visomis Lietuvos institucijomis nuo pat pradžių buvo paremtas visiško atvirumo ir skaidrumo principais. Matydami, kad vis dar keliami klausimai, ir, vertindami valdžios atstovų darbą bei siekį turėti visus reikalingus atsakymus, siekiame išsklaidyti visas galimas abejones dėl bendrovės tinkamumo veikti šiame sektoriuje”, - pranešime cituotas „Revolut” įkūrėjas ir vadovas Nikas Storonskis.

Įmonė teigia, kad, pateikę kreipimąsi į komisiją, „Revolut” apie tai asmeniniu laišku informavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininką Stasį Jakeliūną.

ELTA primena, kad Seimas balandžio 25 d. posėdyje po svarstymo pritarė dėl kreipimosi į Vyriausybės komisiją, kuri dar kartą įvertintų, ar „Revolut“ atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Pasak S. Jakeliūno, po licencijos išdavimo „Revolut“ paaiškėjo konkrečios aplinkybės, kurios verčia suklusti.

„Tėvo („Revolut“ vadovo. - ELTA) pareigos gana įtakingos, ryšiai su kitais žmonėmis yra ilgamečiai. Žinome, kokią tiesioginę įtaką, geopolitinę taip pat, gali turėti Kremlius šitai organizacijai. Per tuos ryšius galima veikti „Revolut“, kai jis taps dideliu, galbūt europiniu banku. Tada „Revolut“ gali tapti pažeidžiamas ir padaryti neigiamą įtaką visai finansų sistemai ne tik Lietuvoje, bet ir ES. „Revolut“ veikime aš įžiūriu visus galimos krizės židinio požymius. Kai jis užaugs didelis, gali sukelti sisteminę riziką finansų sistemai“, - kalbėjo BFK pirmininkas.

Pasak jo, licencijos išdavimo metu „Revolut“ neturėjo beveik jokios valdymo sistemos, kuri užtikrintų įmonės veiklą.

„Licencijos išdavimo metu Lietuvoje „Revolut“ neturėjo praktiškai jokios valdymo sistemos, jokių kompetentingų pareigūnų, kurie galėjo užtikrinti įmonės veiksnumą. (...) Reikalavimai, kad licencijos išdavimo metu jau būtų tam tikri minimalūs standartai, įgyvendinti“, - sakė S. Jakeliūnas.

„Manau, kad yra visi požymiai rinkos dalyvio, kuris gali kelti grėsmę ir Lietuvos saugumui, ir Lietuvos finansų, tiek komercinių, tiek viešųjų, stabilumui“, - pridūrė BFK pirmininkas.

BFK nutarimo projekte pažymi, kad dėl savo tėvo einamų pareigų ir ypač artimų „Gazprom“ sąsajų su Rusijos valdžios institucijomis ir galimo naudojimo Rusijos geopolitiniams tikslams tiek Nikolajus Storonskis, kaip darantis esminę įtaką „Revolut“ valdymui ir sprendimams, tiek „Revolut“, kaip įmonė, gali būti politiškai pažeidžiami, ir tai gali pakenkti Lietuvos reputacijai ir kelti grėsmę finansų sistemos stabilumui.

Konservatorius Mykolas Majauskas Seimo posėdžio metu teigė, kad daugelis institucijų jau tyrė „Revolut“ veiklą, tačiau nenustatė grėsmės nacionaliniam saugumui.

„Mes galime pasikviesti investuotoją, kuris gali potencialiai sutvarkyti rinką, sumažinti įkainius, o kita ranka jį išvaryti. (...) Šią įstaigą vertino Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, policija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos bankas. Jie du kartus pasakė, kad nėra jokių priežasčių įtarti, kad šis subjektas kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tada prasidėjo rinkimai, surandamas priešas ir tiesioginiu spaudimu daroma įtaka pasitraukti „Revolut“, - sakė M. Majauskas.

Pasak jo, dėl sprendimų kreiptis vertinti „Revolut“ veiklą yra daroma žala Lietuvai.

„Kenčia Lietuvos prestižas, bankinis sektorius ir visi Lietuvos gyventojai, kurie priversti mokėti didesnes palūkanas ir bankinius įkainius“, - pridūrė M. Majauskas.

Konservatorius Jurgis Razma prieš Seimo plenarinį posėdį prašė išbraukti kreipimosi dėl Jungtinės Karalystės startuolio „Revolut“ įvertinimo nacionaliniam saugumui klausimą iš Seimo darbotvarkės.

„Kaip siūlėme ir seniūnų sueigoje, manytume, kad tikrai nereikalingas viso Seimo kreipimasis dėl vieno banko, tai Seimui nebūdinga praktika. Tuo labiau, kad tos bendrovės svarstymas vyriausybinėje komisijoje bene tris kartus jau buvo. (Siūloma kreiptis. - ELTA) dėl ekspertinio tokių kreipimųsi įvertinimo. Yra daug aplinkybių, kurios sukuria pagrindą prašyti išbraukti klausimą“, - prieš posėdį sakė J. Razma.

Seimo narys taip pat surinko parašus dėl nepriklausomo ekspertinio teisės akto vertinimo, tačiau Seimas šiam siūlymui nepritarė.

Galutinį sprendimą dėl kreipimosi į vyriausybinę komisiją Seimas turėtų priimti gegužės 7 d.