Pasak ekonomisto, įstojus į ES atsivėrė laisvas prekių, paslaugų, investicijų ir darbuotojų judėjimas, kuris leido Lietuvos gyventojams išvykti į užsienį, užsidirbti pinigų, mokytis ir tokiu būdu išnaudoti savo potencialą.
„Džiugu ir tai, kad dalis tų žmonių grįžo į Lietuvą su savo kapitalu, tiek finansiniu, tiek žmogiškuoju. Kapitalo judėjimas leidžia pritraukti investicijų pakankamai daug, o prekių ir paslaugų judėjimas turbūt ryškiausiai matomas, nes Lietuvos eksporto augimas buvo vienas sparčiausių visoje ES ir kryptis labai pasikeitė. Anksčiau eksportuodavome į Rytus, Pietų rinkas, o dabar ES yra pagrindinė mūsų partnerė. Taip pat ES parama, kuri pakeitė veidą, ypatingai žemės ūkio, ir leido įgyvendinti tam tikrus infrastruktūros objektus, kuriuos būtų gana sudėtinga įgyvendinti tik savo lėšomis“, - Eltai teigė Ž. Mauricas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuva, lyginant su kitomis valstybėmis, per 15 metų pasiekė nemažai.
„Lietuvos vidutinis darbo užmokestis 2004 m. sudarė 24-25 proc. ES vidurkio, o šiais metais jau pasieks 50 proc. Vadinasi, per 15 metų tą atstumą nukirpome per pusę, tai tikrai geras pasiekimas. Lyginant su įstojusiomis šalimis 2004 m., mes vėlgi atrodome santykinai geriau, nes buvome viena labiausiai nepasiturinčių šalių, lenktyniavome su Latvija. Dabar jau esame šiek tiek ekonomiškai stipresni nei Vengrija, Latviją lyg ir vėl aplenkėme“, - Eltai kalbėjo ekonomistas.
Kaip teigė Ž. Mauricas, statistinių pozicijų prasme Lietuva daug neatsikovojo, tačiau kaip regionas Lietuva sparčiai vijosi Vakarus.
„Centrinis rytų Europos regionas buvo vienas sparčiausiai augančių, bet taip pat tame regione mes sugebėjome sumažinti skirtumus tarp Lietuvos ir Slovėnijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos“, - pridūrė ekonomistas.
Vis dėlto Europos Komisijos (EK) parengta naujausia Lietuvos ataskaita rodo, kad pajamų nelygybės klausimu nuo kitų ES valstybių vis dar esame nutolę septynmyliais žingsniais. Ž. Maurico manymu, taip nutiko dėl vangiai į šalį traukiamų investicijų vos tik įstojus į ES.
„Lietuvai sunkiai sekėsi kurti naujas darbo vietas pramonės sektoriuje, nuo kurio yra priklausomi regionai. Pastaraisiais metais matome išaugusias investicijas į pramonės sektorių ir regionus. Investicijos ateina į Naująją Akmenę, Visaginą, Marijampolę, bet tik neseniai šis procesas prasidėjo. Belieka apgailestauti, nes tos šalys, kurios sugebėjo nuo pat pradžių pritraukti investicijų į regionus, jos turi mažiausią pajamų nelygybę visoje ES, pavyzdžiu,i Čekija, Slovėnija, Slovakija. Lietuvos nelygybės pagrindinis šaltinis - netolygios investicijos ir regioninė atskirtis“, - Eltai komentavo ekonomistas.
Pasak jo, statistiką pablogina ir didelis skaičius pensinio amžiaus žmonių ir šeimų, auginančių vaikus, kurie gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Vis dėlto ekonomistas įsitikinęs, kad socialinė statistika ateityje pagerės.
„Pensijos didėja greičiau nei auga darbo užmokestis, taip pat vaiko pinigai, atsiranda didesnės įsidarbinimo galimybės, vyksta migracija į didesnius miestus - tai tikrai sumažins socialinę atskirtį net nesiimant (valstybės biudžeto. - ELTA) perskirstymo didinimo“, - pridūrė Ž. Mauricas.
Prieš 15 metų, kartu su Lietuva, prie ES prisijungė Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.
Kaip skelbia EK atstovybė Lietuvoje, nuo 2003 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui padidėjo 31 procentiniu punktu, palyginti su ES vidurkiu. 2004-2020 m. Lietuvoje investuota 18,1 mlrd. eurų Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų. ES struktūrinio finansavimo investicijos sudaro 2 849 eurų vienam Lietuvos piliečiui. ES finansavimas sanglaudos projektams Lietuvoje siekia iki 85 proc. jų vertės.
