„Daug triukšmo dėl nieko“
Paprašytas prisiminti 2008-2010-ųjų įvykius S. Kropas pasakojo, kad palūkanų normų kilimo procesai per krizę simetriškai vyko visose Baltijos ir visų kylančių rinkų šalyse.
„Tai nebuvo išskirtinis dalykas“, – iškart patikslino jis bei teigė, kad tarpbankinių palūkanų normų nustatymas buvo metodologiškai sudėtingas dalykas, ypatingai, šiuo atveju, esant krizei.
Jo teigimu, tuo metu „Vilibor“ palūkanos kilo drauge su indėlių palūkanomis, o jeigu bankams administraciniu būdu būtų buvusios nustatytos žemos palūkanų normos, skolinimasis šalyje išvis būtų sustojęs, nes bankams skolinti pinigus paprasčiausiai būtų buvę nuostolinga.
„Šie klausimai pakankamai gerai išnagrinėti literatūroje, tarptautinių organizacijų, priežiūros institucijų ir čia, nežinau, ką taip smarkiai tirti ir spekuliuoti tuo klausimu.
Daug triukšmo dėl nieko“, – situaciją šiandien įvertino buvęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S. Kropas.
Pažymoje – vieno žmogaus nuomonė
2012 metų spalį Lietuvos bankas (LB) atliko tyrimą dėl komercinių bankų taikyto palūkanų indekso „Vilibor“ krizės metu ir parengė pažymą, pavadinimu „Paskolų kainodaros trūkumai, galimos alternatyvos ir makroprudencinės priemonės“.
Šioje pažymoje buvo nagrinėjamos „Vilibor“ indekso galimos rizikos bei apskaičiuota, kad dėl „Vilibor“ 2009–2010 metais skolininkai galėjo sumokėti 700 mln. litų papildomų palūkanų.
Apie šią pažymą užsiminus S. Kropui, jis iškart pabrėžė, kad ši pažyma –
tik vieno specialisto, kuris turėjo atskirą nuomonę, darbas.
„Tai ne LB nuomonė, nes ji niekada nebuvo tokia. Dabar ištraukti Jakeliūno ir dar vieno asmens nuomonę ir pateikti kaip absoliučią tiesą, visiškai nelogiška“, – komentavo jis.
S. Kropo nuomone, niekas nebūtų pasikeitę net tuo atveju, jei ši pažyma ir būtų buvusi paviešinta iškart po tyrimo pabaigos.
„Niekas nebūtų pasikeitę. Tai buvo vieno žmogaus nuomonė, galbūt artima S. Jakeliūno vertinimui. Ta informacija buvo žinoma, juk buvo ir straipsnių, ir diskusijų. Rinkoje dėl šitos nuomonės nebuvo paslapties“, – kalbėjo jis.
Specialistas prasitarė, kad kitose šalyse tarpbankines palūkanų normas nustatinėdavo bankų bendruomenės ar asociacijos, o tokią atsakomybę prisiimti tada buvo siūlyta ir Lietuvos bankų asociacijai.
„Ne kartą ir mums buvo siūloma, kad perimkite jūs patys skaičiuoti ir nustatyti palūkanų normas, bet mes tuo klausimu viešai nesutikome ir, kitas dalykas, kai bankų rinkos operacijų departamento žmonės tą informaciją renka, jie turi teisę patikrinti tuos duomenis, jie gali užtikrinti kokybę ir sumažinti spekuliacijas“, – pasakojo S. Kropas.
Žmonės neteko būstų
Kaip atsiminė, krizė Lietuvai buvo itin sunkus laikmetis, mat netrūko gąsdinimų, kad daug žmonių atsidurs gatvėse ir nebeišgalėdami mokėti pasiimtas paskolas praras savo gyvenamą būstą.
„Buvo svarstoma, kaip sumažinti tą naštą. Buvo atidedamas paskolos grąžinimas, palūkanų mokėjimas, buvo sumažinta finansinė našta, nes bankams nebuvo jokio intereso perimti ir susirinkti kuo daugiau nekilnojamo turto (NT).
Bankai nėra NT įmonės, jiems reikalingi pinigai“, – apie situaciją siaučiant krizei pasakojo buvęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Visgi jis pripažino, kad tuo metu NT praradimų išvengti nepavyko, tačiau tai labiausiai palietė tuos žmones, kurie turėjo du ar tris būstus, vykdė statybas ir taip bandė pasipelnyti.
„Buvo kuriamas mitas, kad bus nuskurdinti žmonės, bet iš esmės tai neįvyko. Tas palūkanų pakilimas, jis buvo per tam tikrą laikotarpį, o jau antrais trečiais metais palūkanos ženkliai krito“, – sakė jis.
S. Kropo teigimu, dėl tokio sunkaus laikmečio kaltinti reikėtų prieš tai buvusias Vyriausybes, kurios anksčiau neįvedė euro. Jo nuomone, jeigu Lietuva būtų turėjusi euro valiutą, bankai sunkmečiu būtų galėję skolintis iš ECB.
Skandalas baigsis drauge su rinkimais
S. Jakeliūnui teigiant, kad bankai galimai galėjo manipuliuoti palūkanų norma „Vilibor“, S. Kropas tokią galimybę kategoriškai neigė.
„Man tai yra nežinoma, bet aš manau, kad to tikrai negalėjo būti.
Turėkite mintyje, kad visa ta informacija buvo teikiama LB ir ekonomistai analizavo, ar tai nėra didelis nukrypimas, kaip tai skiriasi nuo indėlių ir panašiai.
Jeigu iš tų 5-6 bankų 2-3 bankai būtų teikę išsiskiriančias palūkanas, tai būtų buvę pastebėta. Aš manau, kad to nebuvo ir jokių įsikišimo požymių nepastebėjau, kad buvo manipuliacija.
Iš esmės, tai tik spekuliacijos ir priežiūros tarnyba, rinkos operacijų departamentas nieko nenustatė, o jie yra geriausi diagnostikai, kurie gali matyti, ar yra kažkokie nukrypimai“, – teigė specialistas.
Tiesa, DELFI pasiteiravo ir kiek realu, kad per krizę dėl „Vilibor“ nukentėję asmenys gali tikėtis atgauti prarastus pinigus.
„Manau, kad tai neįmanoma, nes nėra jokių požymių, kad tai buvo sukčiavimas. Jeigu bus politinis sprendimas ir bus pasakyta, kad manipuliavimas buvo, tai iš esmės čia reikės kreiptis į tarptautinius teismus, nes čia viskas absoliučiai iškrenta iš ekonominės logikos.
Baigsis rinkimai, baigsis ir spekuliacijos“, – DELFI sakė buvęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
