„2018 m. draudimo sektoriui buvo palankūs: didėjo visų didesnių draudimo grupių įmokų apimtis. Drastiškų pokyčių nei pačioje rinkoje, nei portfelio struktūroje nebuvo, todėl galima sakyti, kad rinkos augimas atspindi teigiamus šalies ekonomikos pokyčius. Vis dėlto, net ir rinkai augant dviženkliais skaičiais, pagal draudimo rinkos išsivystymo lygį apibūdinančius rodiklius, nuo ES vidurkio smarkiai atsiliekame,“ - pranešime teigia Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Ne gyvybės draudimo rinka pernai metų pradžioje augo 23 proc., bet metų pabaigoje augimo tempas sulėtėjo. Ne gyvybės draudimo įmokų suma pernai padidėjo 12,2 proc. Didžiąją dalį šio augimo lėmė padidėjusi transporto priemonių draudimo ir medicininių išlaidų draudimo apimtis.
Svarbiausios ne gyvybės draudimo rinkos draudimo rūšies - TPVCA draudimo - įmokų suma padidėjo beveik 16 proc. (iki 249,6 mln. eurų) ir sudarė 40 proc. ne gyvybės draudimo rinkos. Antros pagal dydį kasko draudimo rūšies draudimo įmokų suma išaugo 12 proc. (iki 148,9 mln. eurų).
Lietuvoje populiarėjantis medicininių išlaidų draudimas pernai padidėjo penktadaliu ir sudarė 6,6 proc. visos ne gyvybės rinkos. Trečios pagal dydį draudimo rūšies - turto - įmokų suma išaugo beveik 6 proc. ir sudarė 109 mln. eurų.
Tuo metu gyvybės draudimo rinkos augimo tempas (7,3 proc.) pernai iš neigiamo tapo teigiamu. Tą paaiškinti galima aukšta palyginamąja baze. Dėl pasikeitusių teisės aktų 2016 m. pabaigoje buvo fiksuotas draudimo įmokų šuolis, bet 2017 m. draudimo įmokų apimtis sumažėjo, todėl pernai jos vėl grįžo į 2016 m. lygį.
LB teigimu pernai susitraukė tradicinių gyvybės sutarčių apimtys, tačiau dešimtadaliu padidėjo investicinio gyvybės draudimo įmokos: metų pabaigoje jos siekė 151,2 mln. eurų ir sudarė beveik du trečdalius visų gyvybės draudimo įmokų. Vis dėlto, nors draudimo rinka auga, palyginti su kitomis ES valstybėmis, ji yra mažai išplėtota. Pernai draudimo rinkos skvarba Lietuvoje sudarė 1,8 proc., o tankis arba, kitaip sakant, draudimo įmokos, vidutiniškai tenkančios vienam gyventojui, - 313 eurų. Naujausi 2017 m. duomenys rodo, kad atitinkami rodikliai ES buvo apie 7 proc. ir 2 tūkst. eurų.
Nors draudimo rinka ir įmokų sumos augo, draudimo išmokų pernai išmokėta 0,6 proc. mažiau nei prieš metus - 452,6 mln. eurų. Ne gyvybės draudimo išmokos pernai padidėjo beveik 7 proc. - iki 323,7 mln. eurų. Tuo metu gyvybės draudimo šakos išmokos sumažėjo 15 proc. - iki 128,9 mln. eurų.. Tokią tendenciją LB aiškina cikliškumu: užpernai baigė galioti 15 metų gyvybės draudimo sutartys, sudarytos 2002 m. draudimo sutarčių sudarymo piko metu, todėl išmokų suma, nuo kurios skaičiuojamas pokytis, buvo labai didelė.
Šalies rinkoje pernai metų pabaigoje draudimo paslaugas Lietuvoje teikė 20 registruotų draudikų (9 įmonės ir 11 kitose ES šalyse registruotų įmonių filialų), veikė 95 draudimo brokerių įmonės. Beveik visi draudikai dirbo pelningai: draudimo įmonės uždirbo 42,2 mln. eurų pelno, draudimo brokerių įmonės - 3,9 mln. eurų.
