„S. Jakeliūno pasisakymuose nuskambėjo naujas skaičius, tačiau neišgirdome jo finansinio ekonominio pagrindimo, jeigu toks yra. S. Jakeliūnas kalbėjo finansų pasauliui tolimomis sąvokomis, bet pasakęs A, turėtų pasakyti ir B: kokiu būdu pinigai galėjo „išeiti“. Dabartinė formuluotė skamba populistiškai ir prieštarauja elementariai finansų logikai“, – Eltai atsiųstame komentare teigė M. Zalatorius.
Pasak jo, artėjant rinkimams, finansai tampa politinės komunikacijos įrankiu.
„Vis aiškiau matome, kad, artėjant ne vieneriems rinkimams, finansai tampa politinės komunikacijos tema. Be kita ko, šitaip žadinami tam tikri žmonių lūkesčiai bei simpatijos ir manipuliuojama emocijomis. Tačiau, atmetus jas, šie lūkesčiai nebūtinai turi realaus pagrindo“, – sakė M. Zalatorius.
Kaip ELTA jau rašė, Seimo BFK komisija, atliekanti parlamentinį krizės priežasčių tyrimą, penktadienio komisijos posėdyje pradėjo diskutuoti apie pirmąsias šio tyrimo išvadas. Pasak BFK pirmininko S. Jakeliūno, vien gerų valstybės finansų tvarkymo neužteko, kad būtų išvengta krizės – prie jos prisidėjo ir komerciniai bankai.
Komisija taip pat pareiškė nuogąstavimą, kad nebuvo aiškus Europos Komisijos ir Europos centrinio banko vaidmuo stabdant krizę bei pasigendama jų atliktų tyrimų.
BFK išvadose taip pat minėtinas faktas, kad Vyriausybė 2006-2008 m. veikė mažumos sąlygomis, o tai iš dalies trukdė vertinti ir pasirengti krizei, taip pat krizę pagilino nesukauptas viešųjų finansų rezervas.
„Valstybės kontrolės dvi išvados – 2005 m. ir 2008 m. buvo fiksuota, kad valstybė neturi numačiusi ilgalaikių finansavimo šaltinių“, – posėdžio metu sakė S. Jakeliūnas.
Vis dėlto, pasak BFK pirmininko, vien gerų finansų tvarkymo neužteko, kad būtų išvengta krizės. Jo teigimu, iš Lietuvos per skandinaviškus bankus krizės laikotarpiu išėjo apie 9 mlrd. eurų.
„Nuo Seimo ir Vyriausybės nedaug priklausė, dėl priežiūros ir bankų veiksmų yra krizės esmė. O viešieji finansai pagilino krizės padarinius Lietuvoje“, – sakė S. Jakeliūnas.
BFK išvadose minima, kad Lietuva, palyginus su Estija, nebuvo pasiruošusi krizei, nes nebuvo sukaupusi rezervo. Nors Latvijoje situacija buvo panaši, kaip Lietuvoje, tačiau ten reikėjo imtis ne tokių drastiškų priemonių kaip Lietuvoje.
„Latvijoje nebuvo mažinamos pensijos, išskyrus didelės pensijos buvo apmokestinamos, bet tai nepažeidė socialiai jautriausių sluoksnių, skirtingai nuo Lietuvos, kur pensijos buvo mažinamos“, – teigė S. Jakeliūnas.
Komisijos išvadose pažymima, kad iš komisijai pateiktų atsakymų ir paaiškinimų raštu galima daryti išvadą, kad Vyriausybė rimtai nesvarstė galimybės gauti finansinės paramos bei buvo galimybės skolintis už mažesnes palūkanas iš kitų finansinių šaltinių.
Išvadose minimas ir „Snoro“ bankas, kaip turėjęs įtakos gilesnei krizei.
BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.
Pasak S. Jakeliūno, dėl VILIBOR ir komercinių bankų įtakos krizei dar bus diskutuojama ateityje.
„Finansinė, skolinimosi, fiskalinė dalis daugmaž tikrai baigta, dabar liko bankai, tie patys VILIBOR reikalai, apie kuriuos laukiame informacijos iš Lietuvos banko. Vakar taip pat valdybos pirmininkas sutiko, kad iki gegužės 3 d. būtų atsiųsta papildoma svarbi informacija, tad tos diskusijos dar tęsis“, – Eltai prieš posėdį teigė BFK pirmininkas.
Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 dienos.
