Kaip buvo teigiama, kad yra pateikiami duomenys ir apie 2008-2009 metų paskolas – bendrą būsto paskolų portfelį ir atskiras jo dalis, apskaičiuotą paskolų maržą, valiutos pakeitimus, paskolų pokyčius pokriziniu laikotarpiu. Visas informacijos apie „Vilibor“ paketas, kaip teigiama, viešinamas LB svetainėje.

Vadino archeologija

LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas penktadienį spaudos konferencijoje buvo nusiteikęs puikiai ir jau jos pradžioje juokavo, jog mato, kad žmonės vis dar domisi archeologija.

„Smagu, kad susirinkote ir kad dar domitės archeologija ir šiuo žanru“, – juokavo V. Vasiliauskas.

Valdybos pirmininkas sakė, kad ši diena svarbi tuo, kad viešai pateikiami visi dokumentai tiek Biudžeto ir finansų komitetui (BFK), tiek visuomenei.

„Šiandien pateikiame didelį skaičių dokumentų, apimtis virš 400 psl., kur yra koncentruota informacija, kurią radome banke, susijusi su „Vilibor“.

Tai dokumentai, kurie buvo teikti įvairioms institucijoms, vidiniai susirašinėjimai. Informacijos labai daug.

Suprantame, kad tiesioginis informacijos davimas gali nuvilti sąmokslo teorijų kūrėjus“, – per dantį S. Jakeliūną traukė V. Vasiliauskas.

Palūkanų kilimą lėmė ekonominės priežastys

LB pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis, pristatydamas turimą medžiagą dar kartą pakartojo, kad „Vilibor“ palūkanų pokyčius lėmė ekonominės priežastys.

Buvo teigiama, kad 2008-2009 m. krizės akivaizdoje palūkanų šuolį sukėlė visų pirma baimė dėl devalvacijos ir kitų rizikų, o krizės metu bankams pradėjus adekvačiau vertinti riziką, didėjo tiek paskolų litais, tiek eurais marža.

Pasak jo, ne kokia situacija tuo metu buvo ir Latvijoje, kai joje bankrutavo „Parex“ bankas.

„Stiprėjo lito ir lato devalvacijos lūkesčiai. Jiems reikėjo pinigų užsidengti valstybės skolas, todėl jie skolinosi iš TVF“, – sakė jis ir teigė, kad devalvacijos grėsmė tada tvyrojo ore.

„Tiek latviai, tiek mes TVF argumentavome, kad devalvacijos atveju būtų buvęs toks sukrėtimas, kad nugrimztume dešimtmečiu“, – sakė jis.

Visgi Lietuva, anot jo, nebuvo išimtis ir krizės metu palūkanos didėjo ir kitose šalyse, kuriose galiojo fiksuotas valiutos kursas.

„Mes neturime pagrindo teigti, kad „Vilibor“ buvo nustatomas iš lubų. Dabar jau praėjo daug metų, o požiūris į tarpbankines rizikas keičiasi“, – teigė S. Šiaudinis.

Jo teigimu, „Vilibor“ augo su indėlių palūkanomis. Dėl padidėjusių indėlių palūkanų indėlininkai 2008-2010 m. papildomai uždirbo apie 250 mln. Eur.

Valiutą keitė 23 tūkst. žmonių

LB makroprūdencinės analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius sakė, kad iš litų į eurus galėjo būti pakeista iš viso apie 915 mln. Eur būsto paskolų.

„Būsto paskolų valiutą galėjo keisti iki 23 tūkst. skolininkų“, – skaičius vardino LB specialistas ir aiškino, kad būsto paskolų eurais daugėjo dar iki prasidedant krizei, 2007-2008 metais.

LB skaičiavimu valiutos keitimas leido skolininkams sumažinti palūkanų mokėjimus per krizę, o ilgesniu laikotarpiu esminio skirtumo nebuvo.

J. Markevičiaus teigimu, skaičiavimai rodo, jog 2007-2011 metais būsto paskolas iš litų į eurus keitę gyventojai iki 2015 m. galėjo sumokėti 225 mln. Eur palūkanų.

„Jei gyventoja nebūtų keitę paskolų valiutos, būtų sumokėję panašią sumą – apie 230 mln. Eur.

Kai skolininkai keitė valiutą, jie gavo didesnę maržą, bet jiems tada buvo mažesnis EURIBOR ir tai leido jiems sunkiausiu metu išgyventi“, – sakė LB specialistas.

Taip pat jis minėjo, kad indėlių palūkanoms didėjant, litais indėlius turėję gyventojai patyrė naudą.

„2008-2010 m. gyventojai ir įmonės uždirbo 248 mln. Eur“, – skaičiavo jis.

Tiesa, bankai iš krizės sausi taip pat neišlipo. Kaip aiškino, bankų sistema 2008-2010 m. taip pat patyrė didelių nuostolių – sumažėjo jų pajamos, augo paskolų nuostoliai.

Štai bankų nuostoliai 2009 m. išaugo 1,2 mlrd. Eur, o grynosios palūkanų pajamos 2008-2010 m. sumažėjo 300 mln. Eur.

Apibendrindamas specialistas aiškino, kad krizė į naudą neišėjo niekam.

„Nuostolius patyrė tiek bankai, tiek žmonės“, – sakė jis.

Lietuvos bankas savo internetiniame puslapyje pateikė su VILIBOR rodiklio analize susijusias pažymas, studijas, vertinimus – iš viso 38 įvairaus pobūdžio ir apimties dokumentus. Taip pat pateikiami duomenys apie 2008–2009 m. paskolas – bendrą būsto paskolų portfelį ir atskiras jo dalis, apskaičiuotą paskolų maržą, valiutos keitimus, paskolų pokyčius pokriziniu laikotarpiu.

Suabejojo Lietuvos banko veikla

Kaip anksčiau skelbė BNS, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui prieš kurį laiką Vyriausybei pristačius jo vadovaujamos laikinosios Seimo komisijos atliekamą parlamentinį tyrimą dėl 2009-ųjų ekonominės krizės, Vyriausybė nutarė prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę.

LB S. Jakeliūnas kaltina, kad reikšmingu metu nuo Seimo ir visuomenės galėjo būti nuslėpta svarbi informacija apie tarpbankinių palūkanų normų „Vilibor“ nustatymą, o dėl to būsto paskolas ėmę gyventojai galėjo netekti apie 500 mln. eurų.