„Swedbank“ visiškai bendradarbiauja su institucijomis Švedijoje, Baltijos šalyse ir Jungtinėse Valstijose, kurios atlieka tyrimus dėl pinigų plovimo prevencijos“, – sakoma „Swedbank“ pranešime.

Nors anksčiau jau buvo skelbta, kad JAV tarnybos gali įsitraukti į pinigų plovimo tyrimą, toks jų žingsnis kelia nerimą investuotojams, nes Švedijos ar Baltijos šalių tarnybų skirtos nuobaudos gali pasirodyti juokingos prieš tas, kurias „Swedbank“ gali skirti Jungtinių Valstijų finansų prievaizdai. Blogiausiu atveju tarnybos gali atimti iš „Swedbank“ galimybę atlikti bankines operacijas, denominuotas JAV doleriu, rašo „Reuters“.

A. Karlssonas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos „Swedbank“ kelia iš esmės tokius pat klausimus, kaip Švedijos ar Baltijos šalių reguliuotojai, daugiausia susijusius su klientais ir jų bankinėmis operacijomis.

Visgi, pasak A. Karlssono, dėl tam tikrų klientų, kurie banko buvo įtarti pinigų plovimu, nebuvo imtasi tinkamų priemonių. Taip pat esą bankas taikė nepakankamas klientų pažinimo procedūras ir ne visada apie aptiktas įtartinas bankines operacijas informuodavo priežiūros institucijas.

„Kad „Swedbank“ nusipelnytų klientų, institucijų, investuotojų, darbuotojų ir kitų dalininkų pasitikėjimą, reikia toliau tobulinti mūsų kovą su pinigų plovimu“, – žurnalistams po „Swedbank“ finansinių rezultatų paskelbimo sakė A. Karlssonas.

Laikinojo banko vadovo teigimu, „Swedbank“ šiemet papildomai išleis 1 mlrd. Švedijos kronų (94 mln. eurų), o apie 650 mln. (61,1 mln. eurų) iš jų bus skirta investicijoms į pinigų plovimo prevencijos sistemas. A. Karlssonas patikino, kad šios lėšos bus skirtos personalui, kuris padės atlikti vidaus tyrimus, sustiprinti banko atitikties padalinį ir įsteigti naują padalinį, skirtą kovai su finansiniais nusikaltimais.

„Swedbank“ taip pat paskelbė, kad jau yra atliekamas itin išsamus banko vidaus tyrimas, kurio metu bus išnagrinėti „Swedbank“ klientų ryšiai Baltijos šalių filialuose, banko priimti sprendimai po anksčiau atliktų vidaus tyrimų ir „Swedbank“ pinigų plovimo prevencijos procesai.

„Vidaus tyrimas turi du esminius tikslus. Pirma, mes turime suprasti, kas įvyko praeityje ir ar galime ko nors iš to išmokti, o antra, turime kiek įmanoma geriau atsakyti į įvairių tarnybų keliamus klausimus“, – teigė A. Karlssonas.

Trečias pagal dydį banko akcininkas, Švedijos pensijų fondas „Alecta“, anksčiau kritikavęs „Swedbank“ veiksmus pinigų plovimo krizės metu, pasveikino banko sprendimą atskleisti šias anksčiau neskelbtas detales, o „Alecta“ generalinis direktorius Magnusas Billingas pabrėžė, kad tokie „Swedbank“ žingsniai atliepia investuotojų lūkesčius sulaukti daugiau skaidrumo.

„Swedbank“ elgiasi skaidriai, bendradarbiauja su tarnybomis ir dirba, kad atgautų pasitikėjimą, o būtent to ir reikia“, – „Reuters“ sakė M. Billingas.

Banko akcijų kaina Stokholmo biržoje trečiadienį 13.50 val. vietos laiku (14.50 val. Lietuvos laiku) smuko 2,88 proc., iki 150,05 kronos už akciją. „Swedbank“ akcijos šiemet dėl pinigų plovimo skandalo prarado jau ketvirtį savo vertės.

„Swedbank“ anksčiau neigė prielaidas apie savo įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT vasario 20 d. pranešė, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną – vasario 21-ąją.

Vėliau SVT pranešė, kad „Swedbank“ vadovams pernai rugsėjį siųsta, o vėliau nutekinta vidaus ataskaita atskleidė, jog 2007-2015 m. tarp įtarimą sukėlusių „Swedbank“ ir „Danske Bank“ klientų Baltijos šalyse buvo pervesta iš viso 95 mlrd. Švedijos kronų (9,04 mlrd. eurų).

SVT taip pat atskleidė nutekintus „Swedbank“ vidaus ataskaitos rezultatus, kuriuose teigiama, kad 2008-2018 m. per banko Estijos filialą aukštos rizikos nerezidentų banko klientų, daugiausia iš Rusijos, buvo atlikta mokėjimų už maždaug 135 mlrd. eurų. Tai yra kur kas daugiau nei anksčiau skandale minėti 9 mlrd. eurų. Palyginimui, per „Danske Bank“ Estijos filialą 2007-2015 m. aukštos rizikos nerezidentai atliko mokėjimų už beveik 200 mlrd. eurų.

Kovo pabaigoje Birgitte Bonnesen buvo atleista iš Švedijos finansų grupės „Swedbank“ prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų. Įtariama, kad „Swedbank“ vadovybė iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje dėl galimo banko įtraukimo į pinigų plovimo schemas paskelbimą bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.