Ketvirtadienį Seimo posėdyje vyko diskusija dėl Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitos. Iš pradžių savo pozicijas pristatė visų komitetų atstovai. Ataskaitai nepritarė 2 iš 15 – Audito ir Sveikatos reikalų komitetai.
„Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės ataskaitoje trūksta probleminių sričių išskyrimo, vientisumo ir į tai, kad turėtų būti aktyvesnis Vyriausybės koordinacinis vaidmuo reformų įgyvendinime bei aiškesnė lyderystė tarp ministerijų klausimų derinime, keturiais balsais prieš vieną nutarta nepalaikyti Vyriausybės programos“, – Audito komiteto poziciją pristatė Seimo narė Aušra Maldeikienė.
Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen savo kalboje sakė, kad ją suintrigavo ankstesnis Ramūno Karbauskio Vyriausybės veiklos įvertinimas devynetu.
„Mokiniams ar studentams devynetas rašomas tada, kai yra padaryta viena klaida. Nežinau, kokią klaidą jūsų darbe įžvelgė Ramūnas Karbauskis, jis galėtų pasakyti. Siūlau paimti jums parašytus devynis balus ir pažiūrėti, ar Vyriausybės darbas praėjusiais metais tikrai to vertas“, – į premjerą Saulių Skvernelį kreipėsi ji.
V. Čmilytė-Nielsen vardijo šias Vyriausybės darbo klaidas: švietimo reforma (etatinis mokytojų apmokėjimas), vaiko teisių reforma, urėdijų reforma, sveikatos sistemos reforma, mokesčių reforma, žiniasklaidos laisvės ribojimai, „vaučeriai“, masinis ministrų atleidimas.
Už kiekvieną šią klaidą opozicijos lyderė iš 9 balų atėmė po vieną, kol liko tik 1.
„Tą paguodos kuolą būtų galima palikti, tačiau kaip vyšnaitė ant torto lieka vienos lyties Vyriausybė, kuria išgarsėjome visoje Europos Sąjungoje. Tai nėra komplimentas ir čia galbūt reikėtų padėti tašką, tačiau tiek jūsų, tiek ir visų mūsų sėkmė yra ta, kad Vyriausybėje turite užsienio reikalų, susisiekimo, krašto apsaugos ir ūkio ministrus, kurie demonstruoja gerus darbus ir rodo pavyzdį, už kurį galime juos tik girti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Dvi rezoliucijos
Seime parengti du rezoliucijos dėl Vyriausybės veiklos projektai – viename siūloma ataskaitai pritarti, kitame – nepritarti.
Už tai, kad ataskaitai nepritarianti rezoliucija būtų atmesta balsavo 73, prieš – 33 Seimo nariai. Tuo metu dėl ataskaitai pritariančios rezoliucijos bendru sutarimu pritarta daryti pertrauką iki kito posėdžio.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas R. Karbauskis sakė teigiamai vertinantis Vyriausybės darbą.
„LVŽS teigiamai vertina nuoseklų Vyriausybės darbą, palaiko siūlymus sparčiau vykdyti numatytas pertvarkas, efektyviau skirstyti ir naudoti numatytas valstybės lėšas“, – sakė R. Karbauskis.
Ataskaitai nepritariantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai pažymi, kad 2018 metais tęsėsi Lietuvos ir aplinkinių šalių ekonomikos augimas, lėmęs ne tik bendrojo vidaus produkto augimą, bet ir nedarbo mažėjimą, atlyginimų augimą, infliacijos mažėjimą, vartojimo išlaidų didėjimą, kas lėmė ir Vyriausybės pateiktoje ataskaitoje skelbiamus socialinių – ekonominių rodiklių teigiamus pokyčius.
„Tačiau tik maža dalis gyventojų pasinaudojo augimo rezultatais, skurdo rizikos lygio ir pajamų nelygybės rodikliai išaugo. Skurdo rizikos lygis per metus didėjo vienu procentiniu punktu ir siekė 22,9 proc. 2017 m. padidėjo pajamų nelygybė: 20 proc. didžiausias pajamas turinčių asmenų pajamos buvo 7,3 karto didesnės nei 20 proc. mažiausias pajamas turinčių asmenų“, – rašoma jų parengtame rezoliucijos projekte.
„Manome, kad pateikdama savo ataskaitą Vyriausybė turi aiškiai nurodyti ir įvertinti savo priimtų sprendimų rezultatus ir pasekmes, o ne vien tik džiaugtis ilgalaikėmis šalies ekonomikos ir kitų sričių situacijos gerėjimo tendencijomis, kurioms savo veikla ar neveiklumu įtakos nedarė.
Apgailestaujame, kad Vyriausybė nesiėmė reikiamų priemonių suburti koaliciją prieš šiais metais pradėsiančią veikti Astravo atominę elektrinę ir net atvirkščiai – ėmė teikti siūlymus bendradarbiauti su Baltarusijos režimu, griaunant bet kokias pastangas sutelkti koaliciją. Taip pat gaila, kad skambiai pristatytų šešių struktūrinių reformų įgyvendinimo progresas labai lėtas, įgyvendinimas fragmentiškas, o daugelis įsisenėjusių valstybės problemų, kaip buvo žadėta, dar neišspręstos“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
Ataskaita
Kovo 27 dieną pristatytame dokumente teigiama, kad 2018 metai Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o kai kuriose srityse pasiekta istoriškai geriausių rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis. Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo tempas pernai siekė 3,4 proc., nedarbo lygis sumažėjo ir nukrito iki 6,2 proc., šalies darbo užmokestis padidėjo 9,6 proc., suvaldytas maisto kainų augimas.
„Džiaugiuosi, kad prie šių rezultatų reikšmingai prisidėjo Vyriausybės vykdoma veikla ir 6 struktūrinės reformos. Siekiant įveikti vis dar esančius socialinės atskirties ir skurdo iššūkius, 2018 metais buvo sėkmingai įgyvendinami darbo santykiams gerinti, darbo pajamoms ir socialinėms išmokoms didinti skirti darbai: palyginti su 2017 metais, valstybės remiamos pajamos didėjo 20 proc. (nuo 102 iki 122 eurų), vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui išaugo 23,5 proc. (nuo 65 iki 80 eurų). Nuosekliai didinta vidutinė senatvės pensija – 2018 metais ji padidėjo ketvirtadaliu: nuo 255 eurų (2016 m.) iki 319 eurų (2018 m.)“, – rašoma ministro pirmininko S. Skvernelio Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui adresuotame laiške.
Ataskaitoje nurodoma, jog 2018 metais daug dėmesio skirta šeimai palankios aplinkos kūrimui, skurdo mažinimui ir gimstamumo didinimui: plėtotos viešosios paslaugos (pradėtos teikti bandomosios apsaugoto būsto, laikino atokvėpio, atvejo vadybos ir kitos paslaugos), įvestos finansinės paskatos pirmajam būstui regionuose įsigyti, nuo 30 iki 50 eurų padidinti vaiko pinigai. Siekiant paskatinti įvaikinimą šalyje, nuo 2018 metų pradėta mokėti nauja 304 eurų išmoka įvaikinus vaiką.
„Vykdant sveikatos struktūrinę reformą, trumpėjo eilės pas gydytojus. 2018 metais pas šeimos gydytoją per 7 dienas pateko net 89 proc. asmenų. Vyriausybei įgyvendinus vaistų kainoms mažinti skirtas priemones, iki 2,5 euro sumažėjo vidutinė priemoka, tenkanti vienam receptui. Papildomai pradėti kompensuoti net 45 vaistai, kurie prieš tai nebuvo kompensuojami.
Įgyvendinus etatinio mokytojų apmokėjimo pirmąjį etapą, mokytojų vidutinis bruto darbo užmokestis 2018 m. buvo 14 proc. arba 136 eurais didesnis nei 2017 m. Vykdant švietimo ir mokslo sistemos struktūrinę reformą, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti skirta 23 mln. eurų ir tai leido padidinti atlyginimus vidutiniškai 20 proc.
Per dvejus metus viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 307 eurais (20 proc.), o slaugytojų – 179 eurais (23 proc.). Prognozuojama, kad 2019 m. kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis vidutiniškai didės apie 20 proc.“, – dėstoma dokumente.
Ten pat dar nurodoma, kad pagal korupcijos suvokimo indeksą pernai Lietuva liko 18 vietoje iš 28 ES valstybių. Žengti svarbūs žingsniai šią situaciją turėtų keisti. Sąmoningumu grindžiamas antikorupcinės aplinkos kūrimas, kovai su korupcija skirtų institucijų stiprinimas, kalėjimų sistemos pertvarkymas, lobizmo, politinių partijų finansavimo įstatymų projektų parengimas, viešųjų pirkimų centralizavimas, nuo 2019 m. sausio įsigaliojęs Pranešėjų apsaugos įstatymas – veiksmai ir priemonės, kurių įgyvendinimui pasirengti buvo skirti 2018 metai.
„Pagal Pasaulio banko 2018 m. paskelbtą reitingą „Doing Business 2019“ Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 14 vietą tarp 190 šalių ir yra viena iš pasaulio valstybių, kuriose verslo sąlygos palankiausios. Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 4 vietą ir aplenkia Estiją, Suomiją ir Latviją.
2018 metais toliau vyko smarkus proveržis investicijų pritraukimo srityje. Vien įgyvendinant naujus
tarptautinių investicijų projektus, sudarytos galimybės sukurti beveik 5 tūkst. naujų darbo vietų. Lietuva tampa startuolių inkubatoriumi – dvigubai išaugęs startuolių skaičius pritraukė 183 mln. eurų ir tai yra 7 kartus daugiau nei 2017 metais.
Jau akivaizdūs pirmieji Vyriausybės pastangų didinti viešojo sektoriaus efektyvumą rezultatai. Pasitikėjimas valstybės institucijomis per metus paaugo nuo 65 proc. iki 71 proc. Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas taip pat rodo teigiamą viešojo sektoriaus įstaigų teikiamų paslaugų ir gyventojų aptarnavimo tobulinimo iniciatyvų rezultatą. Suteiktomis paslaugomis liko patenkinti 9 iš 10 gyventojų. Sėkminga Vyriausybės veikla ir jos rezultatai lėmė ir imigracijos bei emigracijos rodiklių kaitą – 2018 metais emigracijos ir imigracijos santykis geriausias nuo 1990 metų“, – dėstoma ataskaitoje.
