Vitas Vasiliauskas trečiadienį susitikime su trijų opozicinių frakcijų atstovais pacitavo susirašinėjimą su S. Jakeliūnu šiuo klausimu.

„Darysiu viską, kad atitinkamos institucijos dar kartą įvertintų visus rizikos veiksnius ir naujai paaiškėjusias aplinkybes. (...) Tolesni sprendimai ir veiksmai gali turėti rimtų politinių ir tarptautinių padarinių. Todėl bandau pasakyti, kad gal pats dalyvis („Revolut“ – BNS) padedant LB galėtų įvertinti, ar vietos rinkos galimybės ir politinė aplinka palanki jo ir jo investuotojų planams įgyvendinti. Toks sprendimas jeigu jis būtų įmanomas, mano manymu, būtų mažiausiai skaudus visiems, tačiau laiko priimti jį gali būti visai nedaug“, – parlamentarams susirašinėjimo su S. Jakeliūnu dalį skaitė V. Vasiliauskas.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tai įvertino kaip mėginimą centriniam bankui nurodyti, ką daryti su „Revolut“. Konservatorius Andrius Kubilius pareiškė, kad S. Jakeliūno žinutė yra prokurorų tyrimo objektas.

G. Landsbergis neatmeta galimybės, kad S. Jakeliūno elgesį galėtų įvertinti speciali tyrimo komisija: „Šįkart turime aiškų pagrindimą tokiam tyrimui.“ Jo teigimu, tai ne pirmas kartas, kai S. Jakeliūnas galbūt darė spaudimą nepriklausomoms valstybės institucijoms.

„Anksčiau buvo jo atvejis su Konstituciniu Teismu. Dabar su Lietuvos banku. Tyrimas Seime galėtų apimti šiuos atvejus ir mažų mažiausiai užkardyti ateityje, kad toks komiteto vadovas negriautų teisinės valstybės pamatų“, – teigė G. Landsbergis.

Jis įsitikinęs, kad po tokio tyrimo S. Jakeliūnui grėstų apkalta.

Pasak Seimo opozicijos lyderės liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, opozicija netrukus dėl S. Jakeliūno elgesio parengs kreipimąsi į Seimo pirmininką bei prokurorus.

„Kad būtų įvertinta, ar tai nėra visgi spaudimas nepriklausomai institucijai. (...) Net tarp eilučių nereikia skaityti, tiesiogiai pakankamai prašoma imtis veiksmų. Mano galva galima perskaityti prašymus, pageidavimus, kurie tikrai Seimo nariui, komiteto pirmininku nepriimtini turėtų būti“, – Seime žurnalistams sakė ji.

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad S. Jakeliūnas, kišdamasis į kitų institucijų veiklą, daro žalą valstybei.

„Po tais veiksmais slypi ne tik bandymas kištis į nepriklausomos institucijos veiklą nurodant, ką ji turi daryti ar ko neturi, bet ir galimai sukelta žala valstybei dėl jos tarptautinio prestižo“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Jis neatmeta, kad S. Jakeliūnas turėtų nusišalinti nuo parlamentinio krizės tyrimo.

ELTA pateikė visą Vasiliausko cituotą Jakeliūno laišką.

„Dėl to rinkos dalyvio („Revolut“ – ELTA) nežinau, koks yra LB ir ECB atsakomybių dėl licencijavimo pasidalijimas ir į tai nesigilinsiu. Tačiau darysiu viską, kad atitinkamos institucijos dar kartą įvertintų visus rizikos veiksnius, taip pat ir naujai paaiškėjusias aplinkybes, įskaitant ir naujienas iš Londono. Tikiuosi skaitai, kas apie šį dalyvį rašoma ten. Nežinau, kuo baigsis FCA tyrimas dėl plovimo tech. monitoringo sistemų atjungimo incidentų ir kas gali būti dar svarbiau, atrodo sąmoningo sprendimo neinformuoti FCA apie tai. Gal turi daugiau žinių apie tai, tačiau dalyvio reputacijos tai negerina. Nekalbant apie tai, kad jo atžvilgiu berods vykdomi dar du tyrimai, nors tikriausiai mažiau reikšmingi.

Britų žiniasklaida taip pat labai domisi, kas vyksta ir kas planuojama dalyvio atžvilgiu Lietuvoje. Aš su jos atstovais ir ne tik nuolat bendrauju ir bendrausiu toliau. Taip, kad tolesni veiksmai ir sprendimai čia gali turėti rimtų politinių ir gali būti tarptautinių padarinių. Todėl bandau pasakyti, kad gal pats dalyvis, padedant Lietuvos bankui (?) galėtų įvertinti, ar vietos rinkos galimybės ir politinė aplinka palanki jo ir investuotojų planams įgyvendinti. Toks sprendimas, jei tik jis būtų įmanomas, mano manymu, būtų mažiausiai skausmingas visiems. Tačiau laiko jam priimti gali būti visai nedaug. Gero skrydžio namo, na ir įdomaus pavasarinio politinio ciklo etapui“, – BFK pirmininko laišką citavo į posėdį opozicijos lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kvietimu atvykęs V. Vasiliauskas.

S. Jakeliūno vadovaujamas Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė, kad strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija turėtų iš naujo įvertinti, ar specializuotą banką Lietuvoje kuriantis „Revolut” atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Komiteto teigimu, „Revolut bank“ ir „Revolut peyments“ gavus licencijas, paaiškėjo kelios svarbios aplinkybės. Anot jo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) „Revolut“ veiklą vertina kaip rizikingą, o licencijos išdavimo metu „Revolut“ dar neturėjo tinkamų valdymo sistemų, įmonės ir jos vadovo reputacija jau kėlė abejonių Jungtinėje Karalystėje.

Pasak komiteto, dėl „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvo pareigų dujų koncerne „Gazprom“ – jis yra tyrimų centro „Gazprom promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui – ir „Gazprom“ sąsajų su Rusijos valdžia tiek N. Storonskis, tiek „Revolut“ gali būti politiškai pažeidžiami, o tai gali pakenkti Lietuvos reputacijai ir kelti grėsmę finansų sistemos stabilumui.

Komiteto nuomone, Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų priežiūros tarnyba pradėjo tyrimą dėl galimo esminio pažeidimo, susijusio su pinigų plovimo kontrolės sistemos išjungimu, ir „Revolut“ sprendimo neinformuoti britų priežiūros tarnybos apie šį incidentą.

Be to, anot komiteto, užsienio žiniasklaida abejoja „Revolut“ veiklos modeliu, valdymo kokybe, tuo, jog įmonėje yra didelė darbuotojų kaita.

Į vyriausybinę komisiją dėl papildomo tyrimo yra kreipęsis ir pats „Revolut“. Sprendimo komisija kol kas nepriėmė. Komisija jau du kartus yra pareiškusi, kad „Revolut“ grėsmių nacionaliniam saugumui nekelia.

Specializuoto banko licenciją „Revolut Bank“ pernai gruodį išdavė Europos Centrinis bankas, pritarus Lietuvos bankui. Pastarojo valdybos narys Marius Jurgilas yra ne kartą sakęs, kad kad licencija „Revolut“ buvo išduota įvertinus ne tik finansines rizikas, bet ir iššūkius nacionaliniam saugumui, politines ir geopolitines rizikas.