„Lietuvoje yra 100 tūkst. vartotojų, kurie turi „Revolut“ mokėjimo kortelę. Kaip šis veiksmas paliečia tuos 100 tūkst. Lietuvos vartotojų, kurie turi korteles? Kokią įtaką jiems daro vienas ar kitas komisijos sprendimas?“ – komiteto pirmininko S. Jakeliūno posėdyje klausė konservatorius Mykolas Majauskas.

S. Jakeliūnas atsakė, kad jiems kol kas niekas nesikeičia.

„Mes nežinome, ar Seimas priims vieną ar kitą sprendimą, nežinau, ar komitetas nuspręs kreiptis, ar nesikreipti į Seimą. Nežinau, ką Seimas nuspręs, nežinau, ką komisija nuspręs, kokie kiti veiksmai Didžiojoje Britanijoje ir panašiai bus. Kol nėra „Brexit“ įvykusio, klientams absoliučiai niekas nesikeičia. Jei ir įvyktų „Brexit“, nebūtinai kas nors pasikeistų, bet tai yra hipotetiniai klausimai. Todėl siūlau balsuoti už išvados projektą“, – sakė jis.

Komitetui nubalsavus „už“, S. Jakeliūnas pridūrė: „Aš kol kas lieku „Revolut“ klientas, atsakysiu taip“.

Nutarimo projekte nurodoma, kad Seimas turėtų kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, kad ji dar kartą įvertintų, ar „Revolut“ veikla atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Atliekant vertinimą, komisijai siūloma atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba „Revolut“ veiklą vertina kaip rizikingą, tačiau tarnybos nuomonė komisijoje nebuvo tinkamai pristatyta ir aptarta.

„Dėl savo tėvo užimamų pareigų ir ypatingai artimų „Gazprom“ sąsajų su Rusijos valdžios institucijoms ir galimo naudojimo Rusijos geopolitiniams tikslams tiek N. Storonsky, kaip darantis esminę įtaką „Revolut“ valdymui ir sprendimams, tiek „Revolut“ kaip įmonė gali būti politiškai pažeidžiami ir tai gali pakenkti Lietuvos reputacijai ir kelti grėsmę finansų sistemos stabilumui.

Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų priežiūros tarnyba (Financial Conduct Authority), remiantis 2019 m. vasario 25 d. jai pateikta pranešėjo informacija (tikėtina, iš „Revolut“ vidaus), pradėjo tyrimą dėl galimo esminio pažeidimo, susijusio su pinigų plovimo kontrolės sistemos atjungimu ir „Revolut“ sprendimo neinformuoti priežiūros tarnybos apie šį incidentą“, – pastebima projekte.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog įvairialypės „Revolut“ rizikos valdymas ateityje gali pareikalauti neproporcingų įvairių Lietuvos institucijų išteklių.

Dokumente minimos dar kelios svarbios aplinkybės:

„Paaiškėjo, kad licencijos išdavimo metu „Revolut“ dar neturėjo tinkamų valdymo sistemų, o įmonės ir jos vadovo reputacija jau tuomet kėlė abejonių Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu reputacija ir valdymo kokybė yra du svarbiausi reikalavimai siekiant gauti banko veiklos licenciją.

Užsienio žiniasklaida („The Guardian“, „The Daily Telegraph“, The Financial Times“, „Wired“, „Bloomberg“ ir kt.) skiria daug dėmesio „Revolut“ veiklai ir abejoja jo veiklos modeliu, valdymo kokybe, itin agresyvios plėtros tvarumu, kritiškai vertina didelę svarbių darbuotojų kaitą ir neapmokamą kandidatų darbą. Tai neigiamai veikia Lietuvos ir jos institucijų reputaciją“.