Vertina, kaip visas Baltijos šalis
Nors kartais atrodo, kad naujos skrydžių kryptys Lietuvoje dygsta kaip grybai po lietaus, realybė tokia, kad už to slepiasi sunkus darbas ir kartais labai ilgos derybos, tik susitikus pokalbiui Vilniaus oro uoste pasakojo A. Stikliūnas.
Kaip aiškino, kad į Lietuvą būtų pritrauktos naujos avialinijos bei atsirastų naujų krypčių, kartais su oro bendrovėmis reikia derėtis nuo pusmečio iki penkerių metų, o visas procesas gali būti suskirstytas ir į 5 ar 8 etapus.
Visgi pirmas darbas, anot specialisto, kurį privalo nudirbti oro uostų administracija, tai pasirinkti prioritetinę kryptį, kurios, jų manymu, Lietuvai šiuo metu trūksta labiausiai.
Tiesa, kryptis priklauso ne tik nuo oro uostų specialistų nuomonės. Prie tokių svarbių sprendimų, kaip pasakojo A. Stikliūnas, prisideda ir Valstybinis turizmo departamentas, „Investuok Lietuvoje“, savivaldybių ar ministerijų atstovai.
„Išsigryninus strategiją yra parengiama statistinė analizė, kurioje matomi rinkos rodikliai. Tarkime, kas yra jos keleiviai, kur jie keliauja, kiek yra linkę mokėti už skrydžio bilietus ir panašiai“, – apie pirminius duomenis, kurie yra pateikiami oro bendrovėms, pasakojo specialistas.
Jo teigimu, vėliau seka oro bendrovės žingsnis, kuriame ji įsivertina, ar jiems Lietuvos rinka yra patraukli ir pakankamai didelė, mat renkantis kryptį aviakompanijos vertina rinkos dydį bei potencialių keleivių skaičių.
„Būna, kad mums apie Lietuvą pasako labai atvirai, jog mūsų rinka yra per maža. Dažniausiai taip teigia transatlantinius skrydžius vykdančios arba Tolimųjų Rytų oro bendrovės.
Kaip pavyzdys, praėjusiais metais teko derėtis su keturiomis kinų oro bendrovėmis. Jie atvirai pasakė, kad turi kitų prioritetų ir kad dar nėra atidarę skrydžių į kitas didesnes rinkas, kurios jiems būtų pelningesnės.
Kitos atsakė, kad „žinom, jog lietuviai skris, bet mes žiūrime ir į tai, ar kinų keleiviai skris į Lietuvą ar Baltijos šalis“, – prisiminė A. Stikliūnas ir aiškino, kad dažnai aviakompanijos visas Baltijos šalis vertina kaip vieną rinką ir atskirai valstybių neišskiria.
Atskleidė, kiek kainuoja lėktuvo nusileidimas
Jei oro bendrovė susidomi užmesta Lietuvos oro uostų ir partnerių meškere, tada, kaip užsiminė, jos įsivertina vieną labai elementarų, tačiau svarbų dalyką – turimų orlaivių skaičių.
„Kartais laisvų orlaivių bendrovės tiesiog neturi, o tada naujos krypties atidarymo galimybė atidedama“, – teigė A. Stikliūnas.
Ir nors dažnam gali atrodyti, kad nusipirkti naują lėktuvą yra paprasta ir tereikia turėti šlamančių, iš tiesų yra visai kitaip.
„Naujas orlaivis kainuoja šimtus milijonų, o jų užsakymų eilė tokia ilga, kad naujo lėktuvo aviakompanijai gali tekti laukti ir 10 ar 15 metų“, – pasakojo A. Stikliūnas.
Visgi, jeigu laisvas orlaivis skrydžiams randamas, vėliau Lietuvos oro uostai teikia savo komercinį pasiūlymą oro bendrovei.
„Jis susideda tiek iš operacinės, tiek iš statistinės, tiek iš finansinės informacijos. Ten yra ir įvairių nuolaidų, susijusių su oro uosto mokesčiais, paramos mechanizmai, kurie avialinijoms gali sumažinti investicijų riziką“, – sakė A. Stikliūnas.
Paklaustas, kiek lėktuvams kainuoja nusileisti Vilniaus oro uoste, specialistas sutiko atskleisti tikslias sumas, tačiau įspėjo, kad oro bendrovių sąnaudos skaičiuojamos keleivių kėdėmis.
„Tai reiškia, kad mokesčiai mokami nuo to, kiek keleivių lėktuvas atskraidino. Tų mokesčių yra trys: nusileidimo, išvykstančio keleivio ir parkavimo.
Pirmaisiais metais Lietuvos oro uostai Vilniuje duoda nuolaidą oro uosto rinkliavoms. Ji vienam keleiviui yra 8 Eur. Tai oro bendrovės už vieną keleivį, jau susumavus visus mokesčius ir nuolaidą, susimoka apie 2 Eur vienam keleiviui už skrydį“, – sakė A. Stikliūnas.
Specialistas skaičiavo, kad jeigu atvyksta orlaivis su 180 keleivių, tai oro bendrovė už vieną skrydį oro uostui susimoka 360 Eur mokesčių.
„Be nuolaidų Vilniaus oro uoste mokesčiai keleiviui už skrydį siekia 10 Eur“, – patikslino specialistas. Svarbu ir tai, kad kiekviename oro uoste mokesčiai yra skirtingi.
Ilgiausios derybos truko 5 metus
Vėliau, oro uostų administracijai oro bendrovei pateikus komercinį pasiūlymą vyksta derybos, o paskui pasiūlymą vertina ir oro bendrovės maršrutų planavimo skyrius.
„Jei viskas tinka, tada žiūrimi ir reguliaciniai ribojimai. Kai viskas išsiaiškinta, oro bendrovė priima sprendimą ar atidaryti kryptį, ar ne“, – galiausiai apie visą oro bendrovės atėjimą į rinką sakė A. Stikliūnas.
Ilgiausios jo derybos dėl naujos krypties, kaip pasakojo, truko net penkerius metus.
Oro bendrovėms, anot jo, labai svarbus ir šalies ekonominis išsivystymas, atvykstamojo turizmo augimas, tiesioginių užsienio investicijų srautas.
„Kai kurie vežėjai vertina, kad mūsų rinka yra auganti, perspektyvi, tačiau kitų rinkų atžvilgiu nėra tokia didelė, kaip mes norėtume, kad būtų. Mes konkuruojame su visos Europos oro uostais“, – apie labai didelę konkurenciją sakė jis.
Tradiciškai, kaip pabrėžė, krypties atidarymas oro bendrovei atsiperka per 1-3 metus laiko.
Naujos kryptys – netrukus
A. Stikliūnas atskleidė, kad šiuo metu taip pat derimasi dėl naujų avialinijų atėjimo į Lietuvą bei naujų atsirasiančių krypčių.
„Orientuojamės į pagrindines rinkas – Vokietiją, Šveicariją, Skandinaviją, Didžiąją Britaniją, Portugaliją. Taip pat Jungtiniai Arabų Emyratai.
Deramės su daugeliu oro bendrovių, o jų sąrašas ilgas. Kada tiksliai naujos kryptys gali atsirasti, neaišku“, – šalis, į kurias netrukus galėsime laukti naujų skrydžių vardijo jis ir pridūrė, kad štai dėl skrydžių iš kai kurių Vokietijos miestų derybos jau siekia aukščiausią lygmenį.
Atskleisti konkrečių maršrutų A. Stikliūnas sakė negalintis. Jis pasakojo, kad kitos oro bendrovės labai seka tokią informaciją.
„Jei įvardinsiu kryptį, ją gali atidaryti bet kokia oro bendrovė. Konkurencija labai didelė. Bendrai rinkoje yra susitarimas, kad oro uostai neatskleidžia krypties, kol pati oro bendrovė dar nepradėjo prekybos bilietais“, – sakė jis ir pateikė vieną pavyzdį, nutikusį Lietuvoje.
„Turėjome įvykį su Atėnų kryptimi. Oro bendrovė priėmė neteisingą strategiją. Buvome susiderėję su viena bendrove, bet ji keliomis savaitėmis per anksti paskelbė apie kryptį ir dėl to kitos pigių skrydžių aviakompanijos atėjo į šią kryptį pirmiau“, – pasakojo specialistas.
Tiesa, A. Stikliūnas prakalbo ir apie vieną labiausiai lietuvių mėgiamų krypčių – Tenerifę.
„Kai tik įsidarbinau aviacijoje, dažniausiai užduodamas klausimas tapo dėl skrydžių krypties į Tenerifę atsiradimo.
Derėjomės dėl šios krypties su labai nemažu skaičiumi aviakompanijų, bet šiandien galiu pasakyti, kad kryptis atsiras tada, kai patobulės orlaiviai, o skrydžių sąnaudos sumažės keliasdešimt procentų“, – sakė A. Stikliūnas.
