Vežėjų ateitis ir jiems mokamų atlyginimų pokyčiai. Kaip valdžia žada darbdavius įpareigoti vežėjams mokėti didesnius atlyginimus? Laidoje „DELFI diena“ ministras taip pat papasakojo, su kokiais sunkumais susiduria kas kartą, kai tokie ir panašūs siūlymai yra pateikiami.
Lietuvoje diskutuojant dėl vadinamojo Mobilumo paketo, taip pat kilo diskusijos dėl vežėjų praktikos didelę dalį algos vairuotojams išmokėti neapmokestinamais dienpinigiais. L. Kukuraitis Seime pasiūlė leisti vairuotojams dienpinigius mokėti tik tuo atveju, jei jų atlyginimas siekia bent 2 MMA – dabar tai būtų 1,11 tūkst. eurų.
„Valstiečio“ Tomo Tomilino skaičiavimu, dabar Lietuvoje yra 73 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, jų vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių reformos siekė 530 eurų, o visas atlyginimas (įskaitant dienpinigius) – 1,8 tūkst. eurų „į rankas“. Nuo šių metų pradžios MMA yra 555 eurai.
Procesas tęsiasi jau ilgą laiką
Ministro teigimu, pasiūlymas atsirado jau gana seniai, buvo labai nemažai kalbama ir diskutuojama.
„Pirmiausia, tai reikia pasakyti, kad tai yra labai ilgas, tęstinis procesas. Nėra taip, kad atsibudo ministras ir pranešė, tai praktiškai prieš metus prasidėjo rimtos diskusijos. Labai dažnai susitikdavome, kalbėjomes, ministerija laikosi pozicijos, kadangi tai darbo santykiai, tarp jų turėtų susitarti darbdaviai ir darbuotojai.
Kalbėjome apie problemas, jos yra labai aiškios, bet praktiškai metus darbinis procesas buvo labiau imituojamas, tada jau gruodžio mėnesį mes pristatėme tokį siūlymą, kad būtent dienpinigiai būtų mokami ne nuo 1,3 MMA vairuotojams, reikia pasakyti, kad faktiniai duomenys rodo, kad dienpinigiais išmokami trigubai daugiau negu kaip darbo užmokestį.
Tai reiškia, kad ta visa dalis yra nedraudžiama ir tai yra socialinų garantijų problemų. Tada ieškojome teisinių reguliavimų sprendimo, tada buvo siūlymas skatinti derybas ir jau turime balandį, kai derybos yra vilkinamos, nors yra visi stebėsenos mechanizmai.Kitose valstybėse irgi yra ribos, kada yra mokami dienpinigiai, kaip turėtų reguliuojamas mechanizmas“, – laidoje „DELFI diena“ sakė L. Kukuraitis.
Sako, kad nėra iš ko mokėti
„Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius DELFI sakė, kad kai kurie ministro teiginiai nėra tiksliai atspindintys tikrąją situaciją.
„Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad kažkiek prisiimu tą kaltę, kad kažkas nevyko, tikrai praėjusiais metais turėjome vidinių problemų, tačiau tuo pačiu nenoriu ministrui pritarti, kad procesas ir šiais metais vilkinamas, dabar vyksta įvairios konsultacijos, tikiu, kad turėsime netrukus gerą rezultatą. Noriu pasakyti ir tai, kad visuomenei yra pateikiama ne visai tiksli informacija.
Darbdaviai, vežėjai yra parodomi kaip kokie vergvaldžiai, kurie nenori mokėti, o gal jie nesugeba mokėti, yra statistika 2017 metų, kad pelningumas mūsų sektoriuje buvio ties 3,1 proc. riba. Tai mes nemokame ne dėl to, kad esame blogi, mes tiesiog neturime, iš ko mokėti.
Neseniai jau sakiau, kad yra 47 tūkst. vilkikų, vidurkis yra – 10 vilkikų. Jeigu atskirsime didžiausias įmones, tai vidurkis yra 405 vilkikai. Tai yra smulkios įmonės, šeimos verslas, o kad jie gerai gyvena ir įlenda į skolas – nėra viskas taip gražu. Jeigu toks ministro pasiūlymas įvyks, tai bus dar viena vinis į mūsų verslo karstą. Dar sausį sakiau, kad turime labai daug problemų: Mobilumo paketas, vidinės problemos. Kol nesibaigs visi šie dalykai su mobilumo paketu, mes tikrai neturėtume jo liesti (koeficiento). Mes galime jį nustatyti ir didesnį, tačiau tada nebeturėsime transporto verslo Lietuvoje. Taigi jeigu norime, kad transporto sektorius sužlugtų, galime eiti būtent tuo keliu“, – DELFI laidoje sakė M. Atroškevičius.
Ragina tęsti diskusiją
Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos vadovas Audrius Cuzanauskas tikino, kad tokie vežėjų verkšlenimai tęsiasi jau ne vienus metus.
„Šie verksmai – amžini. Esmė yra tokia, kad mes kalbame apie 10 metų laiką, kai nepavyksta susitarti su vežėjais, kuriems kažkada būna vienos problemos, dabar mobilumo paketas, palaukime dar metus. Socialinių reikalų ir darbo ministerija buvo skyrusi milijoną litų savo laiku, apie 2011 metus, tam, kad būtų pasirašyta bent jau pirminė sutartis, tačiau tartis jie nesutiko. Kita problema – sako, kad nėra iš ko mokėti. Mes gyvename teisinėje valstybėje, Lietuva tokia tikrai yra, net ir mums, profsąjungoms, kurios turi ne tokias dideles galimybes, bet mes turime 7 nelegalaus mokėjimo būdus“, – laidoje sakė A. Cuzanauskas.
„Sėsti prie stalo deryboms, kai yra mėtomi tik kaltinimai, tikrai nėra lengva. Mes pripažįstame, kad tarp mūsų vežėjų yra kažkokių piktnaudžiavimų, bet tai nėra sistemos, daug yra puikių įmonių, turime diegti tą tvarką, kuri yra visame sektoriuje, todėl reikia sėsti prie bendro stalo ir kalbėtis, bet parodyti, kad neva žmonės darbo vietoje žūsta, tai kitų profesijų žmonės irgi miršta. Aš manau, kad nuolatinis supriešinimas verslo su visuomene – negerai“, – laidoje atsakė M. Atroškevičius.
Tiesia pagalbos ranką
A. Cuzanausko teigimu, vėl matoma tai, kad valstybė tiesia pagalbos ranką.
„Jeigu mes matome, kad su darbdaviais neišeina kalbėtis, darbdaviai vis atidėlioja, randa būdus išsisukinėti, dešimtmetis yra didelis laiko tarpas. O dabar vėl matome pagalbos ranką iš valstybės, kai yra tiesiog bandoma apginti Lietuvos piliečius“, – sakė A. Cuzanauskas.
„Tai yra paskutinės vilties sprendimas, kai abi šalys nesutaria. Dar norėčiau pasakyti apie pažeidimus, kurių yra daug.
Mes tikrai sustiprinome patikras ir praktiškai kas antra įmonė gauna tam tikras nuobodas, jie tikrai nėra mažareikšmiai. Darome ir specialiąsias patikras, sektoriuje tikrai yra ką tvarkyti ir darbo teisės pažeiidmų prasme“, – DELFI kalbėjo ministras.
Visas pokalbis – DELFI TV įraše.
