Tarybos narės Jolanta Ivanauskienė BNS teigė, kad taryba analizuoja įvairias teisines priemones, išieškant galimybių tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

„Kadangi šiuo atveju nėra galimybės pasinaudoti dažniausiai taikomomis išieškojimo priemonėmis (pavyzdžiui, išieškant iš pažeidėjo piniginių lėšų, nekilnojamojo turto ar panašiai), procesas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis“, – sakė J. Ivanauskienė.

Pasak jos, taryba ketina pasinaudoti galimybe kreiptis į Europos Sąjungos (ES) valstybes, kuriose gali būti „Gazprom“ turto.

„Turime institucijų kitose valstybėse, kur sumokami keli procentai baudų. Matyt, pagrindinė, didžioji nesumokėta bauda yra „Gazprom“ bauda“, – ketvirtadienį sakė tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Konkurencijos taryba 2014 metų birželį pripažino, kad „Gazprom“, atsisakydamas derėtis su „Lietuvos energijos gamyba“ (buvusia Lietuvos elektrine) dėl dujų mainų sutarties 2013-2015 metais, užkirto kelią įmonei pasirašyti sutartį su kita dujų tiekimo įmone. Taip buvo pažeistos 2004 metais tarybos leidimo Rusijos koncernui įsigyti 34 proc. tuometinių „Lietuvos dujų“ akcijų sąlygos.

Taryba tuomet skyrė „Gazprom“ rekordinę beveik 36 mln. eurų baudą, tačiau jos nesumokėjus, susikaupė beveik 6 mln. eurų delspinigių (jie skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų) – koncernas Lietuvai skolingas 42 mln. eurų.

Rusijos koncernui laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas buvo patikėtas antstoliams, tačiau jiems nepavyko rasti „Gazrom“ turto Lietuvoje.

2017 metų pabaigoje skelbta, kad Lietuva baudą bandys išieškoti užsienio valstybėse. Vyriausybė tuomet nutarė kreiptis į kai kurias užsienio šalis ir įvertinti jose esantį „Gazprom“ turtą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tuomet sakė, kad „Gazprom“ neturi turto Lietuvoje, todėl nuspręsta kreiptis į kitas valstybes.