Kinijos prezidento Xi Jinpingo projekto programa vertinama 1 trln. JAV dolerių. Į ją įtraukti laivybos, geležinkelių ir kelių projektai Azijoje, Afrikoje ir Europoje.
„Naujojo šilko kelio“ iniciatyva suskaldė Europą, o Vašingtonas ją pavadino „tuščiu projektu“, bet auga skaičius šalių, prisidedančių prie jos, nepaisant įspėjimų dėl skolų Kinijos firmoms.
Italija tapo pirmąja G7 grupės nare, prisijungusia prie schemos šį mėnesį. Ji bus atstovaujama tarp 37-ių šalių lyderių lygiu balandžio 25-27 dienomis viršūnių susitikime Pekine, spaudos konferencijoje paskelbė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi.
Daugelis kitų sąraše esančių šalių tradiciškai palaiko šiltus ryšius su Pekinu, įskaitant daugumą Pietryčių Azijos ir Rytų Europos valstybių, kurios anksčiau buvo sovietinės.
Jungtinės Valstijos į viršūnių susitikimą aukščiausio lygio delegacijos nesiųs.
Wang Yi teigė, kad susitikime taip pat dalyvaus Kinijos kaimynės Šiaurės Korėjos delegacija.
„Tai yra labai normalu, nes ši iniciatyva reiškia ekonominį bendradarbiavimą, o kitos šalys neturi teisės atkirsti valstybių nuo dalyvavimo“, – pridūrė jis.
Jis nepasakė, ar susitikime dalyvaus Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas, kuris šį mėnesį susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Esama augančio nerimo dėl Kinijos „Naujojo šilko kelio“ ambicijų, o daugelis Vakarų šalių lyderių vadina projektą „įstrigusiu skolų gniaužtuose“.
Wang Yi atmetė kritiką, sakydamas, kad tie, kurie negali padaryti tam tikrų dalykų, neturėtų trukdyti kitiems.
„Toks mentalitetas būtų nekonstruktyvus ir nepadėtų kitiems“, – sakė jis.
Nors kai kurie analitikai projektą vertina kaip geopolitinį galios žaidimą, Pekinas tikina, kad „Naujojo šilko kelio“ projektas yra atviras visiems.
„Noriu pabrėžti, kad tokia partnerystė nėra geopolitinis įrankis, o kaip tik bendradarbiavimo platforma“, – pažymėjo jis.
