Euro zonai sunkumų kelia politinės grėsmės, „Brexitas“ ir silpnesnė pasaulio ūkio plėtra. Euro zonos ekonomika bando pasiekti solidų augimo tempą, parodė duomenų firmos „IHS Markit“ tyrimas.

Nuviliantys tyrimo duomenys rodo, kad „euro zonos ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtra sulėtėjo iki vos 0,2 proc.“, – pažymėjo „IHS Markit“ ekonomistas Chrisas Williamsonas.

„Gamyba išlieka daugiausia nerimo keliančia sritimi. Ji per paskutinius šešis mėnesius susitraukė“, – pridūrė jis.

„IHS Markit“ pranešė, kad jos skaičiuojamas bendras euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) balandį sudarė 51,3 punkto ir atsidūrė trijų mėnesių žemumose. Jis krito nuo 51,6 punkto kovą.

Rodiklis virš 50 punktų ribos reiškia plėtrą, tačiau ilgalaikė tendencija yra artima vedančiai į stagnaciją.

Nors paslaugų sektorius toliau plėtėsi, gamyba Prancūzijoje ir Vokietijoje, kurios kartu sudaro pusę euro zonos ekonomikos, buvo susitraukimo teritorijoje, paskelbė „IHS Markit“.

Bendras Prancūzijos rodiklis ūgtelėjo iki 50,0 punktų nuo 48,9 punkto ankstesnį mėnesį, teigiama „IHS Markit“ pranešime.

Vokietijos duomenys šiek tiek pagėrėjo nuo ankstesnio mėnesio, bet plėtra beveik atitiko pirmąjį ketvirtį užfiksuotą augimo lygį, informavo „IHS Markit“.

Europos ekonomikos perspektyvos pastarosiomis savaitėmis suprastėjo.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) balandžio 9 dieną gerokai sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozę 2019 metams iki vos 1,3 proc., o tai yra didžiulis apkarpymas nuo 1,6 proc. per ankstesnius tris mėnesius.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario`ius Draghis ankstesnę dieną įspėjo dėl grėsmių, kenkiančių euro zonos ekonomikos augimui, o dabartinius rodiklius apibūdino kaip „silpnus“.

Tačiau ECB vadovas pridūrė, kad recesijos grėsmė išlieka nedidelė.