Savo įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ R. Kuodis pradėjo Seimo narės Aušros Maldeikienės citata: „Ponas Jakeliūnas – žmogus, kuris yra savo ambicijų vergas“.

R. Kuodis tuomet priminė nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ korupcijos apibrėžimą, tai – piktnaudžiavimas suteiktomis galiomis asmeninei naudai.

„Labai nesunku padaryti išvadas, kas yra reitingų/postų vaikymasis tokiomis priemonėmis. Ir tai galioja ne tik S. Jakeliūnui, bet ir „paks-almaksiniams“ kandidatams.

Sunku rasti logiką, kodėl krizės tyrimas apima 2009–2010 metus, o S. Jakeliūnas puola dabartinę Lietuvos banko vadovybę, kuri dirba nuo 2011 metų, ir išsprendė daugelį prieškrizinių problemų! O vadovybė, dirbusi tyrimo laikotarpiu, net nebuvo kviesta liudyti (tik neseniai komitetas tai pastebėjo, anot Seimo narės Rasos Budbergytės).

Vienintelė įvykių „logika“ yra „paks-almaksinė“ – kelti sumaištį tarp rinkėjų, ir lemiamu momentu rodant „ryžtą“ („prokuratūros“, „sąmokslus demaskuojančios spaudos konferencijos“ ir kitas polit-technologų režisuojamas cirkas). O tai, kaip matėme, yra korupcija“, – parašė R. Kuodis.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas dar pastebėjo, kad Seimo BFK galėtų daugiau dėmesio skirti rimtoms šalies bėdoms – mažam biudžetui, jovalui su biudžetininkų algomis, gyvulių ūkiui mokesčiuose. „Betgi ne, reikia pajungti viešuosius išteklius rinkimams, asmeninių sąskaitų suvedinėjimui...“ – rašė jis.

DELFI primena, kad S. Jakeliūno vadovaujamas Seimo BFK atlieka parlamentinį tyrimą „Dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę“. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukė S. Jakeliūno pareiškimai, kad Lietuvos bankas nenoriai bendradarbiavo su Seimo nariais. Jis taip pat teigia, kad bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinėmis palūkanų normomis (VILIBOR).