„Mes tikrai suprantame transporto sektoriaus įtaką mūsų ekonomikai, tai yra beveik 6 proc. bendrojo vidaus produkto, mūsų vežėjai yra konkurencingi, ir tas Mobilumo paketo priėmimas siejamas ne tik su noru gerinti socialines sąlygas vežėjams, bet ir, mano nuomone, tai yra bandymas išstumti mūsų regiono vežėjus, tiek Lietuvos, tiek ir ne Lietuvos, iš labai aktyvios konkurencinės kovos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Skvernelis.
Jis taip pat sakė, kad sąnaudų optimizavimas atlyginimuose yra sudėtinė dalis, kodėl konkurencinė kova yra nelaimima. Tačiau kita problema, pasak ministro pirmininko, yra vežėjų socialinės garantijos.
„Šitas ministro siūlymas, manau, yra kompromisinis ir neblogas, nustatoma gerokai aukštesnė riba, tai yra du minimalūs atlyginimai, tada dienpinigių suma, kuri nėra apmokestinama, tikrai yra svarus priedas prie atlyginimo“, – teigė S. Skvernelis.
Pasak jo, diskusijos vyks toliau, nebus labai paprastos, bet „aš kartu siūlau ir skatinu „Linavai“ tartis su profesinėmis sąjungomis, daryti kolektyvinę šakos sutartį, nustatyti ypatingas arba papildomas sąlygas ginant vairuotojų interesus, atstovaujant subalansuotą poziciją vežėjams“.
Jo teigimu, kolektyvinė sutartis yra viena iš geriausių socialinio bendradarbiavimo formų ir būdų, kur galima apibrėžti įvairiausias sąlygas kalbant apie socialines garantijas.
ELTA primena, kad trečiadienį socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis sakė, kad tuo atveju, jei profsąjungos ir vežėjai nesusitars dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinių garantijų, Vyriausybė imsis tobulinti teisės aktus. Tuo metu profsąjungų ir vežėjų atstovai sako, kad yra pasiruošę derėtis.
Šiuo metu vairuotojų darbo užmokesčiui taikomas minimalus 1,3 koeficientas. L. Kukuraitis sakė, kad ministerija yra parengusi teisės aktus, kuriuose kalbama apie šio koeficiento padidinimą iki 2.
„Teisiškai darbo užmokestis reguliuojamas darbdavio ir darbuotojo sutarimu, bet faktiškai tai, deja, nevyksta. Ir tai turime diagnozuoti šiame sektoriuje. Tai tiesa, kad finansų ministro įsakymu nurodytas santykis, nuo kurio galima mokėt dienpinigius, yra esminis reguliacinis instrumentas. Mūsų ministerija yra parengusi projektus, kad tai būtų nuo 2 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA), o ne 1,3. (...) Esminis klausimas, kada bus kolektyvinė sutartis, o jei jos nebus – bus reguliacinis sprendimas“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto klausymuose trečiadienį sakė L. Kukuraitis.
Kaip ELTA jau rašė, balandžio 4 dieną Europos Parlamentas (EP) patvirtino savo poziciją dėl Mobilumo paketo, kuriuo nustatomi reikalavimai ES vežėjams ir vairuotojams, vežantiems krovinius už savo šalies ribų.
Rinkinį sudaro trys teisės aktai: dėl vairuotojų poilsio laiko, dėl vairuotojų komandiravimo ir dėl kabotažinių pervežimų kitos ES šalies viduje. Europarlamentarai balsavo už palankesnes vairuotojų darbo užmokesčio ir poilsio laiko taisykles, trijų dienų limitą kabotažo operacijoms, taip pat veiksmingesnę vairuotojų kontrolę, sakoma EP pranešime.
Kabotažiniai pervežimai – tai transporto operacijos kitoje ES valstybėje po tarpvalstybinio krovinių pristatymo. EP siekia vietoj esamo kabotažo operacijų skaičiaus apribojimo nustatyti trijų dienų laiko apribojimą, taip pat įvesti sienos kirtimo registraciją transporto priemonių tachografais. Pasibaigus minėtam trijų dienų laikotarpiui, transporto priemonė turėtų išbūti savo registracijos šalyje bent 60 valandų, kol ja būtų leidžiama atlikti naują kabotažo operaciją.
Siekdami kovoti su „pašto dėžutės“ bendrovių naudojimu, europarlamentarai siekia įpareigoti krovinių vežimo įmones turėti „esminės apimties“ veiklą ES valstybėje, kurioje jos registruotos.
Minėtos normos turėtų galioti ir pervežimams lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, įsitikinę EP nariai.
Europarlamentarai siekia, kad ES darbuotojų komandiravimo taisyklės, numatančios deramus atlyginimus ir socialines garantijas, būtų taikomos kabotažo ir tarpvalstybinėms transporto operacijoms, išskyrus tranzitą, dvišales operacijas, taip pat vieną papildomą pakrovimą arba iškrovimą kiekviena kryptimi (arba dviem papildomoms operacijoms grįžimo metu, jei važiuojant pirmyn papildomo pakrovimo ar iškrovimo nebuvo).
Siekiant palengvinti vairuotojų darbą ir sumažinti tikrinimo laiką, siūloma pasitelkti daugiau skaitmeninių technologijų. EP taip pat siekia įpareigoti valstybių kontrolės institucijas daugiau dėmesio sutelkti į reikalavimų nesilaikančias įmones, kartu sumažinti atsitiktines geros reputacijos įmonių patikras.
Siekdamos užtikrinti geresnes vairuotojų poilsio sąlygas, įmonės turėtų organizuoti savo tvarkaraščius taip, kad vairuotojai galėtų reguliariai grįžti namo (bent kas 4 savaites). Be to, privalomas poilsio laikotarpis po savaitės darbo neturėtų būti praleidžiamas sunkvežimio kabinoje, įsitikinę europarlamentarai.
Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys baiminasi, kad siekis skubiai priimti Mobilumo paketą gali būti rinkimų kampanijos į EP dalis. Minėtų šalių ministrų nuomone, Mobilumo paketo tvirtinimas EP rinkimų išvakarėse organizuojamas stengiantis ES teisės aktuose įtvirtinti protekcionistines nuostatas. Tai esą ne tik turėtų negrįžtamos žalos Europos vežėjams bei Bendrijos ekonomikai, bet ir paskatintų euroskeptiškas nuotaikas šalyse narėse.
EP patvirtinus savo poziciją, savąją turės priimti ir ES Taryba, po to bus galimos ES ir Tarybos derybos.
