Prokurorų bus klausiama, ar valstybės institucijos, atsakingos už finansinių įstaigų priežiūrą 2008 ir 2009 metais, „tinkamai atliko savo funkcijas, numatytas teisės aktuose“.

Ar tikrai politikai geriausiai sutvarkys bankų sektorių? Kokią žinią pasauliui siunčia įvairūs tyrimai ir spekuliacijos galbūt per didelėmis VILIBOR palūkanomis? Apie tai diskusija „DELFI Dienoje“ kartu su Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Mantu Zalatoriumi ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Stasiu Jakeliūnu.

Keisti du dalykai

M. Zalatoriaus teigimu, dabartinėje situacijoje jam atrodo keisti net keli dalykai. Visų pirma, jam atrodo sunkiai suvokiama, kad kreipimasis užtruko net dvi savaites.

„Šiuo metu mes tarsi perėjome į vertinimų režimą ir labai daug vertiname. Iš esmės kiekvienas Lietuvos respublikos pilietis, taip pat ir Vyriausybė, premjeras, turi konstitucinę teisę kreiptis į teisėsaugą, jeigu galvoja, kad vieni ar kiti interesai nebuvo gerai atstovaujami.

Mantas Zalatorius

Mes prieš dvi savaites, kai ponas Jakeliūnas surengė savo garsiąją konferenciją, iš karto pasakėme, kad jeigu yra kažkokių svarių faktinių įrodymų, kreipkitės į teisėsaugą. Keisti yra du dalykai. Visų pirma, tas kreipimasis užtruko dvi savaites, kitas dalykas – keista, kad kreipėsi ne Jakeliūnas, o visa tai tarsi permetama kažkam kitam, šiuo atveju Vyriausybei, ministrui pirmininkui. Kitas dalykas, kuris taip pat keistas – mūsų žiniomis, tiek Konkurencijos tarnyba 2013 metais pasakė, kad nėra pagrindo manyti, kad buvo kažkokios manipuliacijos, tiek Lietuvos bankas tą patį patvirtino.

Galbūt pas mus reikia, kad patvirtintų ir teisėsauga. Aš labai tikiuosi, kad mus supažindins su tuo kreipimuisi. Kol kas kreipiamasi dėl priežiūros institicijų veiksmų, ar jos padarė viską, kad būtų prižiūrima“, – tikina M. Zalatorius.

Į situaciją žvelgia su šypsena

DELFI primena, kad Lietuvos bankas (LB) pareiškė bendradarbiausiantis su teisėsauga, jei reikės, bet savo pozicijos nekeičia – krizę lėmė ekonominės priežastys.

„Galiu užtikrinti, kad bendradarbiausime, neturime ko slėpti: informaciją esame pateikę parlamentinio tyrimo komisijai. Jei bus pareikalauta, ją pateiksime ir Generalinei prokuratūrai. Savo atsakymus į parlamentinio tyrimo metu iškilusius klausimus dėl Vilibor skelbėme viešai. Lietuvos banko pozicija nesikeičia, – mūsų nuomone, Vilibor pokyčius lėmė ekonominės priežastys“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Stasys Jakeliūnas, Mantas Zalatorius

„Dėl tuo metu pakilusių palūkanų paskolų gavėjai mokėjo daugiau, o indėlininkai gavo didesnes palūkanas už indėlius“, – pridūrė jis.

DELFI laidoje M. Zalatorius taip pat paragino žmones į šiuo metu egzistuojančią situaciją žvelgti su šypsena.

„Aš į visa tai žiūriu su šypsena ir turbūt norėčiau pasakyti, kad šiuo metu turime patį rinkimų įkarštį. Todėl į daugelį žinučių reikia žiūrėti su doze kritikos“, – DELFI laidoje kalbėjo M. Zalatorius.

Toliau švelnina poziciją dėl „galimų manipuliacijų“

Tuo tarpu S. Jakeliūnas dar kartą paminėjo, kad jis niekada nesakė, kad tikrai buvo vykdomos manipuliacijos, laidoje jis minėjo, kad visada kalbėjo apie „galimas manipuliacijas“.

„Nesu Vyriausybės narys, todėl negaliu komentuoti. Kiek žinau, to kreipimosi dar nėra. Vyriausybė mane pakvietė pristatyti po to, kai balandžio 2 dieną ta informacija buvo paviešinta Seime, tada premjerui lakoniškai pristačiau tų problemų esmę.

Praėjusią savaitę buvau pakviestas išsamiau pristatyti krizės tyrimo ištakas ir tas problemas, kurios išryškėjo „Vilibor“ kontekste. (…) Aš niekada nesakiau, kad buvo manipuliuojama, visada sakiau, kad buvo galimai manipuliuojama. Pateikite įrodymus, kur aš sakiau, kad buvo manipuliuojama. Ne mažiau svarbu yra maržos, kurios buvo padidintos visam paskolų laikotarpiui pasinaudojant „Vilibor“ dydžiu. Kadangi tai yra būsto paskolos, didelės ir ilgalaikės, skaičiai ir vertinimai, kiek žmonėms kainavo „Vilibor“ šuolis, štai yra esmė.

Mantas Zalatorius

O ką Lietuvos bankas atsiuntė Biudžeto ir finansų komitetui, tai atsiprašant yra niekalai. Lietuvos bankas neatstovauja Lietuvos gyventojų, būsto paskolų gavėjų, nuo 2012 metų, kai ta pažyma atsirado, jis turi mandatą prižiūrėti finansines paslaugas, bet jis to nevykdo. Aš net turiu įtarimų, kad jis galimai atstovauja komercinių bankų interesus“, – laidoje „DELFI diena“ sakė S. Jakeliūnas.

S. Jakeliūnas neatmeta galimybės pačiam kreiptis į prokuratūrą dėl Lietuvos banko veiksmų atliekant parlamentinį krizės tyrimą.

„Vyriausybė dėl kažko kreipsis, aš taip pat neatmetu galimybės kreiptis, kad Lietuvos bankas teikė galimai melagingą arba neišsamią informaciją apie savo vidaus tyrimus, (...) ir kurie turėjo sugulti į atsakymą sausio mėnesį, kurį jie atsiuntė BFK. Gali būti dar vienas kreipimasis, šiuo atveju mano, ir tokia galimybė yra, tačiau dar turime komitete padiskutuoti“, - Delfi TV laidoje „DELFI diena“ sakė S. Jakeliūnas.

Užsiminė apie informaciją, kurios dar nepaviešino

Jis taip pat tikino, kad ragina Lietuvos banką atskleisti visą informaciją.

„Lietuvos bankas pats turėjo atskleisti savo pažymą, o dabar jau ją atskleidė, tai tegul pasiskaito ir tegul visuomenė palygina laišką ir tą pažymą. Manęs visiškai neveikia Lietuvos banko paaiškinimai, į juos nereaguoju. Pats raginu Lietuvos banką atskleisti visą informaciją. Kai Lietuvos banko valdybos pirmininkas valdybos nariams ir departamento vadovams parašė, kad beprasmiškesnio darbo nėra matęs, tai kas nebendradarbiauja? Kas nuteikia prieš parlamentinį tyrimą?“ – laidoje sakė S. Jakeliūnas.

Paklaustas apie tai, ar turi ir žino informacijos, kuri dar nepaviešinta, S. Jakeliūnas gana dviprasmiškai užsiminė, kad turi, tačiau dar neatėjo laikas jos atskleisti.

„Kai ateis laikas, aš ją paviešinsiu“, – laidoje sakė S. Jakeliūnas.

Stasys Jakeliūnas, Mantas Zalatorius

Jam iškart oponavo M. Zalatorius, kuris tikino, kad tą mįslingą informaciją norėtų išgirsti kuo greičiau.

„Aš labai norėčiau, kad ponas Jakeliūnas tą informaciją paviešintų dabar. Jeigu jūs turite informacijos, kuri nėra viešinama, tai kas trukdo mums būti visiškai viešiems ir atviriems. Pone Jakeliūnai, pasakykite. Man tikrai įdomu išgirsti, ką tie mano asociacijos nariai prieš 10 metų darė negerai. (…) Mano galva, ponas Jakeliūnas kai kuriuos savo teiginius grindžia, deja, ne visai teisingomis prielaidomis. Kai savo teiginius grindi tokiomis prielaidomis, tikėtina, kad tolimesnė loginė grandis gali būti ne tokia ir tiksli.

Jūs paminėjote Švedijos parlamento tyrimą. Visų pirma, jokio tyrimo Švedijos parlamente nebuvo, antra, buvo įvykę klausymai. Ponas Jakeliūnas pats organizuoja ne vienus klausymus, todėl tikrai žino, kas tai yra. Tai yra nuomonių išklausymas. Švedijos parlamentas niekada nėra pateikęs jokios išvados. (…) Pone Jakeliūnai, gal jūs galėtumėte parodyti, kaip atrodo valstybės atsakomybės prisiėmimas? Manau, kad visų pirma reikėtų remtis tikromis ir teisingomis prielaidomis. Jomis remiantis, galbūt ateisite prie logiškų atsakymų“, – laidoje „DELFI diena“ sakė M. Zalatorius.

DELFI primena, kad S Jakeliūnas praėjusią savaitę suabejojo, ar LB tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti indeksu Vilibor ir todėl būsto paskolas paėmę gyventojai galėjo netekti apie 500 mln. eurų.

Visą pokalbį žiūrėkite DELFI TV įraše.