Kainą nustatyti sunku
Valymo paslaugų kaina priklauso nuo daugelio faktorių. Vienas jų – valymo tipas. Dažniausiai galima rinktis iš lengvo, generalinio ir taip vadinamo postatybinio valymo. Pastarasis kainuoja daugiausiai. Lengvas valymas – pigiausias, tačiau jo dažnai neužtenka, tikina vienos tokių įmonių projektų vadovė Viktorija.
„Švarą kiekvienas supranta skirtingai. Dažnai klientai skambina ir sako: žinokit, pas mane tik dulkes išvalyti reikia, tikrai ne daugiau. O tu atvažiuoji ir matai, kad neužteks dulkių nuvalyti. Jų net neįmanoma nuvalyti. Noriu pabrėžti, kad namai namams nelygūs“.
Norint išvalyti dviejų kambarių, 40 kvadratinių metrų ploto butą, jums gali tekti pakloti nuo 70 iki 160 eurų.
Kai kurios įmonės į šią sumą įtraukia ir papildomas paslaugas: langų, kilimų valymą, indų, drabužių plovimą. Taip pat ir prietaisų priežiūrą. Įmanoma išvalyti jūsų orkaitę, mikrobangų krosnelę, šaldytuvą.
Visgi dažniausiai už šias paslaugas teks sumokėti papildomai. Štai viena tokių bendrovių už orkaitės valymą prašo 10 eurų. Kilimas jums atsieis 15 eurų.
Atrodo brangu, tačiau susitarti įmanoma. Viktorija teigia, kad papildomos paslaugos dažniausiai kainuoja tokiu atveju, jeigu klientas nėra nuolatinis. Nuolaidų irgi pasitaiko.
„Jeigu žmogus užsisako orkaitės valymą, o mes namus prižiūrim nuolatos, tai pasitaiko, kad orkaitės kaina įeina į bendrą sumą. Neskaičiuojam papildomai dešimties ar penkių eurų, – sako Viktorija. – Kainą skaičiuojam pagal bendrą užsakymo dydį. Jeigu klientas užsako sofos valymą, kuris šiaip kainuotų 50 eurų, o sofų yra keturios. Aišku, kad kainuos pigiau – žmogus tikrai nemokės dviejų šimtų už tas keturias sofas.“
Brangiau už biurų valymą
Biurai paprastai užima nemažai ploto. Rodos, tokių patalpų valymas ir kainuoti turėtų daugiau nei kelių kambarių buto. Realybėje situacija kitokia. Viktorija paaiškino kodėl.
„Sunkiau yra išvalyti namus. Biurai nėra tokie reiklūs. Namuose atsakomybė didesnė, daugiau asmeninių daiktų. Ten jau nepaskubėsi. Pats darbas yra kūrybinis. Neužtenka tik grindis išplauti. Reikia ir daiktus gražiau sudėti, drabužius išlyginti. Vienam klientui užteks dulkes nuvalyti, kitas norės, kad kiekvieną daiktą pakeltum, nuotraukos rėmelį nuvalytum,“ – sako Viktorija.
Pasitaiko išskirtinių atvejų
Įmonė, kurioje dirba Viktorija, gyvuoja jau 2 metus. Per tą laiką buvo sutiktas ne vienas reiklus klientas. Pasitaiko tokių, kuriems ir nuotraukos rėmelio nuvalyti neužtenka. Vieno tokio užsakymo teko atsisakyti.
„Vieno užsakymo atsisakėme. Atsisakė ir dar keturios įmonės, į kurias kreipėsi klientas. Neturėjome kompetencijos tą darbą atlikti. Tai buvo labai brangūs baldai, pagaminti iš nežinomo audinio. Pats klientas nežinojo kaip juos valyti. Mes sutikom pasidomėti, kaip tie baldai yra valomi. Norim, kad nebūtų pažeidimų ir rezultatas tenkintų. Kol kas su klientu dirbam nemokamai, nes ir mums tai patirtis, ir jam nėra ką daugiau daryti, niekas nesutinka šiuo darbu apsiimti,“ – pasakojo Viktorija.
Trūksta darbuotojų
Be išskirtinių užsakymų, pasitaiko ir kitų problemų, su kuriomis susiduria valymo paslaugas teikiančios įmonės. Viena jų – darbuotojų stygius.
„Darbų yra, bet tokių žmonių, kokių mums reikia, nelabai,“ – sako Viktorija.
Darbuotojus įmonė, kurioje dirba Viktorija, atsirenka kruopščiai. Vienas iš kriterijų, pagal kuriuos yra atrenkami kandidatai – išvaizda.
„Tai yra vienas iš faktorių. Kai ateina žmogus, mes visų pirma galvojame, ar aš norėčiau, kad tas žmogus tvarkytų mano namus. Jeigu ateis kažkas iš gatvės, ieškodamas darbo vienai dienai, mes jo tikrai nepriimsim. Visų pirma žmogus turi turėti švaros pojūtį. Jeigu neturi, išmokyti yra labai sunku,“ – pasakoja Viktorija.
Problema slypi kitur
Skaitytojas Justinas jau kelerius metus nebėra valymo paslaugas teikiančių įmonių klientas. Atsisakyti šių paslaugų vyriškį paskatino atsainus darbuotojų požiūris į užduotis. Justinas teigia, kad tam įtakos turi per maži atlyginimai.
„Pirmiausiai jie turėtų mokėt normalius atlyginimus, – sako Justinas. – Įmonės stengiasi, kad valytoja net nesužinotų, kiek pajamų ji atneša. Reikia elgtis sąžiningai. Ne nuo pelno pradėti, o nuo suvokimo, kad tą darbą atlieka žmonės.“
Justinas buvo sudaręs sutartį su valymo paslaugas teikiančia įmone, kurios pavadinimo atskleisti nesutiko. Pasak jo, įmonės darbuotojai į užduotis ne tik, kad žiūri atsainiai, bet ir neatlieka jų taip, kaip nurodyta.
„Aš manau, kad tvarkant namus reikia laikytis ekologijos standartų. Nepilti kenksmingų chemikalų. Kai įmonės darbuotojai ateidavo, vieno „Domestos“ (valymo ir dezinfekavimo priemonė tualetams – DELFI) pakelio jiems neužtekdavo tualetui arba voniai išvalyti. Viską valydavo su „Domestos“, nes esą gerai „jama“. Pripila to valiklio ant vonios krano, o jis po to smirda visą savaitę. Pripila, nes geriau nuvalo. Jai tai „dzin“, vis tiek kitą savaitę nebeateis, ateis kažkas kitas. Netinkamas požiūris,“ – teigia Justinas.
Dabar Justino namus tvarko su individualios veiklos pažymėjimu dirbanti valytoja.
„Radau žmogų, kuris jau ne vienerius metus tvarko mano namus. Ji irgi dirbo valymo paslaugas teikiančioje įmonėje, bet nusprendė išsiimti individualios veiklos pažymėjimą. Ji viską žino, kaip ir ką reikia daryti, kodėl tai reikia daryti,“ – pasakoja Justinas.
Dabartinė Justino namuose dirbanti valytoja chemikalų nenaudoja. Valo tik acto ir sodos pagrindu pagamintomis priemonėmis. Valyti sunkiau, tačiau rezultatas toks pat – išvalo puikiai. Pasak Justino, valytoja ne vien tai padaro, dar ir drabužius sulanksto, jeigu reikia padžiauna, ir net indus iš indaplovės iškrausto. Už tai Justinas moka daugiau ir tuo nesiskundžia.
„Dabar moku valytojai daugiau, bet tas užmokestis ją motyvuoja. Žmogus mato savo tiesiogines pajamas, visada būna susitartu laiku. Ji nesilaužydama ir neskaičiuodama padaro daugiau. Jeigu aš matau, kad padarė daugiau, atitinkamai ir įvertinu. Žmogus yra motyvuotas labiau stengtis, negu kažkokioje įmonėje,“ – sako Justinas.
Dirbdamas vienas džiaugiasi laisvu darbo grafiku
Artūras irgi dirba su individualios veiklos pažymėjimu. Dirbti vienas vyriškis nusprendė norėdamas daugiau laiko skirti vaikams.
„Pradėjau iš karto nuo individualios veiklos. Norėjau laisvesnio grafiko, kad galėčiau pats dėliotis savo dieną. Namuose laukia du vaikai, reikia juos į darželį nuvežti, parvežti. Būna suserga, dar kažkas atsitinka,“ – pasakoja Artūras.
Nusiskundimų Artūras tikina nesulaukęs. Viskas yra nesunkiai išsprendžiama.
„Visi klientai yra supratingi. Būna įvairių niuansų, bet viskas yra išsprendžiama. Tarkim, kieme valei plyteles. Klientas sako, kad tarpai tarp plytelių neišvalyti, nors tų tarpų ten net nėra. Arba padarai iš naujo, arba kainą sumažini,“ – sako Artūras.
Konkurencija didelė
Paklaustas apie konkurenciją, Artūras tikino su didesnėmis bendrovėmis nekonkuruojantis.
„Didesnės įmonės, kuriose dirba 50 ir daugiau žmonių – jiems aš nesu konkurentas. Tarkim, važiuoju vieno kambario butą išvalyti už 100 eurų. Jie tą patį butą išvalytų už kokius 200 eurų.
Jiems neįdomu, ar gaus būtent tą užsakymą. Įmonės dažniau renkasi didelius objektus. Konkurencija jaučiu tarp tokių kaip aš arba po du, tris darbuotojus turinčių bendrijų,“ – pasakoja Artūras.
Didesnės įmonės konkuruoja tarpusavyje. Vienos jų pardavimų vadybininkas Lukas sako, kad verslo sektoriuje konkurencija labai didelė, tiek patalpų, tiek individualių namų priežiūroje. Pasak Luko, taip yra dėl didelio paslaugos populiarumo.
„Klientai vis labiau rūpinasi savimi ir galimybe pabūti su šeima ar pasimėgauti laisvalaikiu. Nelengvus buities darbus jie patiki žmonėms, kurie ir išmano švaros profesiją, ir myli ją,“ – sako Lukas.
Gilių tradicijų vis dar nėra
Nors valymo paslaugas teikiančių įmonių ir pavienių asmenų Lietuvoje vis daugėja, gilių tradicijų ši sritis neturi. Lukas sako, kad šitaip yra dėl pačių lietuvių būdo.
„Mūsų tautiečiai pratę ir geba viską tvarkytis patys – nuo namų remonto iki tvarkymosi. Todėl ne taip lengvai patiki tokius darbus svetimiems žmonėms, – sako Lukas.
Skaitytojas Justinas mano kiek kitaip. Anot jo, kaltas yra požiūris į valytojo darbą.
„Žmonės juokiasi iš tokio darbo, o iš tiesų tas žmogus sutaupo jums laiko. Aš žiūriu į tai, kaip į normalų darbą. Pavyzdžiui, Norvegijoje ne gėda dirbti tokius darbus. Žmonės nesijuokia, o džiaugiasi, kad kažkas dirba tokius darbus. Lietuvoje to požiūrio nėra ir trūksta. Požiūrio, kad ne gėda gerai tvarkyti namus, ne gėda prižiūrėti žolę, sodą. Tokių žmonių, kurie nesigėdytų tokio darbo dirbti yra nedaug,“ – teigia Justinas.
