Antradienį Seimo posėdžio metu paaiškėjo, kad „valstietis“, 2009–2010 metų krizės priežastis tiriančios komisijos vadovas S. Jakeliūnas bandė darbintis ne tik į SEB banką, bet ir į Lietuvos banką. Pats S. Jakeliūnas neigė esą šis tyrimas yra jo asmeninis kerštas prieš Lietuvos banko valdybos pirmininką.
V. Vasiliauskas tvirtino nenorintis komentuoti darbinimosi atvejų, kurių buvo ne vienas. Tačiau prisiminė aplinkybes, kuriomis tai įvyko.
„Mūsų pokalbiai 2013 m. rudenį, mes kalbėjomės apie finansinių paslaugų priežiūrą. Jis užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie Lietuvos banko kolektyvo. Jeigu ne, tada jis turi pasiūlymą iš su „Snoru“ susijusių asmenų, ir tada jis parašytų knygą, ir kažkaip dalyvautų teisminiuose procesuose, susijusiuose su „Snoru“, kaip ekspertizę turintis asmuo. Į tai mano atsakymas buvo paprastas, pamirštame tą pokalbį p. Stasy, nes jūs iš principo vaikštote ties baudžiamojo kodekso riba ir turėtumėte suprasti ką „Snoro“ byla reiškia Lietuvos bankui, ir toks pokalbis mažų mažiausiai yra neetiškas. Tą aš jam labai labai aiškiai pasakiau.
Mane šokiravo aplinkybės, kuriomis įvyko tas pokalbis, o paties įdarbinimo ar neįdarbinimo fakto negaliu komentuoti, nes ir pats savo karjeroje esu darbinęsis ir neįsidarbinęs. Nematau čia problemos“, – pasakojo V. Vasiliauskas.
Pasak jo, tai buvo ne oficialus darbo pokalbis, o susitikimas Gedimino 9 buvusiame knygyne prie kavos puodelio.
„Apie tai paskui pasakojau ir valdybos nariams grįžęs, ir kai kuriems kitiems banko darbuotojams. Kontekstas buvo susijęs su „Snoru“. Aš buvau šoke, kaip galima taip šnekėti. (…) Po to mes dar susirašinėjome ir 2014 m. pabaigoje, kada buvo kilęs „Swedbank“ palūkanų skandalas, mes susirašinėjome ir apsikeitėme tokiomis elektroninėmis žinutėmis, po kurių aš prašiau jo, kad jis mane išbrauktų iš adresatų sąrašo, nes nenoriu nieko bendro su juo turėti. Tokia mano istorija galbūt iš esmės paaiškina tą chemijos nebuvimą tarp manęs ir gerbiamo pirmininko“, – teigė V. Vasiliauskas.
Jis pridėjo, kad tai viena iš aplinkybių, kodėl pradėta kalbėti viešai. Pats premjeras neatsakė ir neįvertino, ar čia nėra interesų konflikto, kad S. Jakeliūnas vadovauja krizės tyrimui, nors darbinosi Lietuvos banke.
„Manau, kad institucijos, komitetas, Lietuvos bankas turi gerbti vienas kitą, nes taip Konstitucinė sąranga sustatyta. Taip komitetas atlieka parlamentinę kontrolę, bet tam tikrose funkcijose mes esame autonomiški ir mūsų nepriklausomumo statusas aiškiai įtvirtintas ne tik nacionalinėje teisėje, bet ir Europos Sąjungos. Už tą nepriklausomumą centrinio banko aš kovojau, kovoju ir kovosiu“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
Jis taip pat pridėjo, kad per susitikimą Vyriausybėje nieko naujo iš S. Jakeliūno neišgirdo.
„Nuo to, kas buvo, kada bendravimas prasidėjo spaudos konferencijose praeitą savaitę ir nuo medžiagos tų tyrimų, skaičiavimų, kuriuos mes esame savo laiku padarę. Vėlgi, man labai gaila, kad formatas yra pasirinktas spaudos konferencijų, dalyvavimų televizijos laidose vietoje to, kad atsisėsti, išsidiskutuoti. Nuomonės gali išsiskirti ir jau komisijos valia kaip suformuluos galutinius sprendimus. Tai, kas dabar vyksta, mažų mažiausia yra keista“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Šiandien, trečiadienį, komitetas nusprendė iki spalio pabaigos tęsti tyrimą, kokie veiksniai lėmė 2009–2010 metų krizę Lietuvoje. S. Jakeliūnos po pasitarimo Vyriausybėje dar kartą patikino, kad bus prašoma Lietuvos banko pateikti visą turimą informaciją dėl VILIBOR palūkanų indekso krizės metu.
„Žymiai svarbesnis klausimas, ar dėl VILIBOR pokyčių, radikalių padidėjusių dydžių pagrįstai buvo didinamos maržos. Ir, ar tai susitarimo reikalas, ar bendrų interesų realizavimo reikalas. Apie tai mes linkę diskutuoti“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Jis taip pat pridėjo, kad neatmeta galimybės kreiptis į Europos Centrinį Banką dėl Lietuvos banko vadovo elgesio, nenoro bendradarbiauti. Ypač dabar.
„Šiuo metu, kai Raimondas Kuodis valdybos pirmininko pavaduotojas leidžia sau išsireiškimus, kuriuos nežinau kaip apibūdinti, viešojoje erdvėje, tai yra savo Feisbuko paskyroje. Apie tai ir buvo trumpa diskusija, paprašiau, kad Lietuvos banko vadovas atkreiptų į tai dėmesį, jo atsakymas, kad nesinaudoja feisbuku. Bet tai ne problemos sprendimas, aš nusiųsiu fotografuotus Kuodžio teiginius ir jei ta problema tęsis, Lietuvos bankas toliau diskredituos save“, – teigė S. Jakeliūnas
DELFI primena, kad S. Jakeliūnas balandžio 2 dieną Seime surengtoje konferencijoje paviešino V. Vasiliausko laišką skirtą kitiems valdybos nariams, taip pat vaizdo įrašus iš darbuotojų susirinkimo bei 2012 m. „slaptu“ Lietuvos banko tyrimu dėl VILIBOR, kuris, anot jo, parodo, kad per krizę komerciniai bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu VILIBOR. S. Jakeliūnas teigė, kad Lietuvos bankas nenoriai bendradarbiauja ir sąmoningai nuslėpė dalį informacijos reikalingos parlamentinį tyrimą dėl 2009–2010 metų krizę Lietuvoje lėmusių aplinkybių atliekančiam Seimo komitetui. Iš karto po konferencijos S. Jakeliūnas nuskubėjo pas premjerą S. Skvernelį. Po susitikimo kalbėta, kad galbūt bus kreipiamasi į prokuratūrą dėl to, kad Lietuvos bankas pateikė neobjektyvią informaciją ir klaidindamas Seimą pažeidė viešuosius interesus.
Tą pačią dieną V. Vasiliauskas žurnalistams komentavo, kad Lietuvos bankas visuomet bendradarbiavo su visomis valstybinėmis institucijomis, visuomet teikė informaciją ir remiasi faktais, o ne faktų interpretacija. Jis teigė, kad S. Jakeliūnas yra „nuėjęs į asmeniškumus“.
Tos dienos vakarą Lietuvos banko puslapyje jau buvo patalpintas „slaptasis“ tyrimas. Pasirodo, tai vidinis Lietuvos banko specialistų parengta analitinė pažyma, kurioje pateiktos rekomendacijos ir siūlymai buvo skirti vidiniam naudojimui. Pažymoje rašyti teiginiai nebuvo oficiali banko nuomonė, o veikiau laisvesnio interpretavimo bei su daugybe prielaidų atlikti skaičiavimai.
Balandžio 3 dieną V. Vasiliauskas prabilo apie tai, kad Lietuvos bankui, galimai, buvo bandoma daryti įtaka dėl vieno rinkos žaidėjo. Jis teigė, kad paviešins S. Jakeliūno žinutes bei tam tikrus oficialius pasisakymus.
Balandžio 9 dieną Seimo salėje paaiškėjo, kad S. Jakeliūnas ne kartą bandė darbinti Lietuvos banke. Tai patvirtino ir V. Vasiliauskas. Pats S. Jakeliūnas neigė, tačiau neigia, esą šis tyrimas yra jo asmeninis kerštas prieš Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.
Vakare Lietuvos bankas paviešino kreipimąsi į į Seimo ir Vyriausybės narius dėl viešoje erdvėje paskleistos, kaip teigiama, tikrovės neatitinkančios informacijos ir interpretacijų dėl tarpbankinių palūkanų indekso VILIBOR. Lietuvos bankas paragino S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai. S. Jakeliūnas žurnalistams sakė, kad Lietuvos bankas neturi teisės ko nors siūlyti Seimui, jis tai vertina kaip bandymą daryti įtaką Seimui.
