Lietuva neblizga
Pasak „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto, 2018-ieji Lietuvos ekonomikai buvo pakankamai geri metai, o, vertinant bendrame kontekste, Centrinei Rytų Europai ir Baltijos šalių regionui – kone vieni sėkmingiausių nuo 1990-ųjų.
„Mes matome, kad auga ne tik Baltijos šalys, bet ir Lenkija, Slovakija, Slovėnija ir kiti“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad, lyginant su kaimynais, Lietuva tikrai neblizga.
„Mūsų ekonomikos augimas jau dvejus metus yra lėčiausias tarp visų Baltijos šalių, o praėjusiais metais jis buvo lėtesnis nei daugumoje Centrinės Europos šalių“,– sakė ekonomistas.
Štai remiantis Vyriausybės parengta ataskaita, Lietuvos augimas 2018 metais siekė 3,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Latvijos – 4,8 proc., Estijos – 3,9 proc., Lenkijos – 5,1 proc. BVP.
„Latvijoje yra tam tikros specifikos, nes atsigavo nekilnojamo turto (NT) rinka, o štai Estijos, Lenkijos spartesnis augimas iš tiesų kelia net tam tikrą nerimą“, – sakė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, toks kaimyninių šalių ekonomikos augimas rodo, kad Lietuva pilnai neišnaudoja ekonomikos augimo pakilimo ciklo, ir, tikėtina, yra ne pirmas ir ne antras investuotojų pasirinkimas.
Pasak ekonomisto, tokiai situacijai įtakos turi ir praeityje padarytos klaidos.
„Apleista situacija švietimo ir sveikatos sektoriuose, stipriai išaugusi pajamų nelygybė, didelė fragmentacija tiek tarp regionų, tiek tarp skirtingo amžiaus gyventojų grupių. Tai neleidžia Lietuvoje išnaudoti pilno potencialo“, – sakė ekonomistas ir pridūrė, kad, šiuo atveju, kaimynų kiemai yra žalesni.
Traukė per dantį
Nors to, kad metai Lietuvai buvo sėkmingi, kaip ir rašoma Vyriausybės ataskaitoje, ekonomistas neneigė, visgi pagrindinis akcentas, jo nuomone, turėtų būti konkurencinis pranašumas.
„Turėtume pirmą lygintis su kitomis regiono valstybėmis. Dažnu atveju politikai dėl ekonominių nesėkmių kaltina išorės aplinką, o kai ekonomikoje viskas sekasi gerai, tada laurai prisiimami sau“, – sakė jis.
Tokių pavyzdžių, pasak Ž. Maurico, galima rasti ir Vyriausybės ataskaitoje. Ten teigiama, kad „prie šių rezultatų reikšmingai prisidėjo Vyriausybės vykdoma veikla ir 6 struktūrinės reformos“.
„Kaip gali praeitų metų rezultatams įtaką daryti reformos, jeigu, tarkime, mokesčių ir pensijų reformos įsigaliojo tik nuo sausio 1-osios?
Politikai stebuklingu būdu įsivaizduoja, kad tos reformos, kurios yra dar tik suplanuotos, ar tik pradėtos įgyvendinti, jau veikia praėjusių metų rezultatus. Tas noras kažkuo pasigirti – didelis“, – aiškino Ž. Mauricas.
Parengė grafiką
Savo „Facebook“ paskyroje ekonomistas pasidalino ir grafiku, kuris parodo, kokia Lietuvos BVP dalis sudaro visų trijų Baltijos šalių bendrąjį produktą. Kitaip tariant, grafikas rodo Lietuvos indėlį, jeigu Baltijos šalys turėtų vieną ekonomiką.
„Viskas sukasi apie 45 proc., kartais sumažėja, kartais padidėja. Tai santykinis rodiklis: jeigu skaičius auga, tai mes augame sparčiau nei Latvija ir Estija, o jei leidžiasi – augame lėčiau“, – grafiką komentavo Ž. Mauricas.
Jis pasakojo, kad 2003-aisiais Lietuva turėjo aukščiausią rodiklį, o vėliau, socialdemokratų valdymo metu, smuko žemyn. 2007-aisiais fiksuotas dugnas, o šiuo metu rodikliai išlieka stabilūs, nors, 2018-aisiais vėl leidomės žemyn.
„Ilguoju periodu Lietuva nebalai išsiskyrė, visos Baltijos šalys yra kaip trys laiveliai: banga ateina – visi pakyla, nuslūgsta – nusileidžia“, – apibendrino Ž. Mauricas.
Ketvirtadienį Seime premjeras Saulius Skvernelis planuoja pristatyti Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą.
