Dabar Fondas prognozuoja, kad pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) 2019 metais padidės 3,3 proc. ir ši prognozė yra 0,2 procentinio punkto mažesnė negu buvo prognozuota sausį ir 0,4 procentinio punkto mažesnė negu buvo numatyta 2018 metų spalį.

Ir nors pasaulio ūkio plėtra šių metų antrąjį pusmetį turėtų paspartėti, o 2020 metais augimas turėtų įsibėgėti iki 3,6 proc., kad tai įvyktų, turi būti išspręsta nemažai klausimų, įskaitant JAV prezidento Donaldo Trumpo prekybos ginčą su Kinija.

Kas ketvirtį skelbiamoje TVF ataskaitoje apie pasaulio ekonomikos perspektyvas „prognozuojama, kad augimas 2019 metais sulėtės 70 proc. pasaulio ekonomikos“, pareiškė TVF vyriausioji ekonomistė Gita Gopinath.

Euro zonos ūkio augimas greičiausiai smarkiai sulėtės, pažymima ataskaitoje. Vien Vokietijos BVP prieaugio šiais metais prognozė buvo sumažinta puse procentinio punkto, o Italijos ekonomikai, TVF vertinimais, šiemet iš esmės gresia sąstingis.

Ir, nesibaigiant „Brexit“ dramai, Fondas taip pat pablogino Didžiosios Britanijos ūkio augimo šiais ir kitais metais prognozes.

Sparčiausiai, TVF skaičiavimais, ir toliau auga besivystančios ekonominės galiūnės Kinija ir Indija, kurioms šiemet prognozuojamas atitinkamai 6,3 ir 7,3 proc. ūkio prieaugis. Pekinas ėmėsi įvairų fiskalinių skatinamųjų priemonių, kad kompensuotų dėl prekybos karo su JAV patirtą žalą, tačiau Indijos ūkio augimo prognozė buvo sumažinta 0,2 procentinio punkto.

Ir nors pastaruoju metu pasirodę ženklai, kad Vašingtono ir Pekino pareigūnai rengia prekybos susitarimą, kiek nuramino finansų rinkas, vis dar negalima garantuoti, kad toks susitarimas iš tiesų bus pasirašytas, pažymima TVF ataskaitoje.

„Trapus“ atsigavimas

Ataskaitoje įspėjama, jog ir toliau dominuoja rizika, galinti slopinti ekonomikos augimą, nes įtampa prekyboje bet kada gali vėl padidėti. Be to, vis dar negalima atmesti „Brexit“ be sutarties galimybės ir nuolatinio ekonominio aktyvumo lėtėjimo rizikos.

„Pasaulio ekonomika išgyvena sudėtingą laikotarpį, – pareiškė G. Gopinath. – Šis atsigavimas bus trapus ir priklausys nuo atsigavimo besiformuojančiose rinkose ir besivystančiuose ūkiuose [įskaitant Argentiną ir Turkiją].“

Jeigu politikos formuotojai išvengs visų galimų spąstų, ekonomikos augimas gali atsigauti, pažymėjo TVF vyriausioji ekonomistė.

„Tačiau tuo atveju, jeigu pasireikš kokia nors rizika, kuri yra priskiriama prie pagrindinių rizikos veiksnių, tai gali sutrikdyti atsigavimą, kurio tikimasi sunkumų patiriančiuose ūkiuose, nuo eksporto priklausomuose ūkiuose ir didelių skolų slegiamuose ūkiuose“, – įspėjo ji.

Problema ta, kad politikos formuotojai turi nedaug galimybių sustabdyti ekonomikos augimo lėtėjimą, nes palūkanų normos yra mažos ir dauguma centrinių bankų jau nebedidina palūkanų ar net pradėjo jas mažinti, o skolų lygiai yra aukšti ir tai riboja galimybes imtis fiskalinių skatinamųjų priemonių.

„Atsižvelgiant į šią riziką, būtina vengti brangių politinių klaidų“, – pareiškė G. Gopinath ir paragino vyriausybes bendradarbiauti, ypač prekybos ginčų atveju, kad nebūtų didinamas neapibrėžtumas, kuris gali dar paspartinti ūkio plėtros lėtėjimą.

Pasak TVF, būtina vengti „tokių politinių klaidų“, prie kurių Fondas priskiria ir „iškraipomojo poveikio kliūtis“ prekybai, ir „tai turi būti pagrindinis prioritetas“.

Lėtesnis prekybos apyvartos augimas

Įvairiuose pasaulio ūkiuose ir visų pirma išsivysčiusiuose ūkiuose stebimas augimo lėtėjimas yra reikšmingesnis negu manyta ir tai, matyt, paskatino „nuotaikų rinkoje prastėjimas“, kurį iš dalies lėmė įtampa prekyboje, pažymėjo TVF.

D. Trumpo įgyvendinama agresyvi prekybos politika, kuri yra daugiausiai, bet neišimtinai, nutaikyta prieš Kiniją, kitoms šalims atvėrė kelią imtis atsakomųjų priemonių ir nustatyti didelius muitus amerikietiškoms prekėms.

Tačiau, nepaisant naujų muitų, pabranginusių importuojamas prekes, kurių vertė siekia šimtus milijardų JAV dolerių, infliacinis spaudimas tebėra nedidelis.

Pasaulio prekybos apyvartos augimas pastaruoju metu gerokai sulėtėjo, taip pat nusilpo lūkesčiai dėl būsimo verslo aktyvumo didėjimo ir tai rodo, jog būsimos ekonomikos plėtros perspektyvos yra neaiškios.

Fondas prognozuoja, kad JAV ir Japonijos ekonomikos plėtra kitąmet dar sulėtės. JAV BVP padidės 1,9 proc., o Japonijos BVP – tik 0,5 proc. ir ūkio prieaugis šioje šalyje bus perpus mažesnis negu šiemet.

Tuo tarpu Vokietijos ekonomikos augimas 2019-aisiais turėtų paspartėti iki 1,4 proc., o Italijos – iki 0,9 proc., nes ims nykti laikinųjų veiksnių poveikis.

Kinijos BVP augimas kitąmet sulėtės iki 6,1 proc., o Indijos ekonomikos augimas dar paspartės – iki 7,5 procento.