Parlamentarai antradienį po pateikimo pritarė tokiam Seimo nutarimo projektui: už jį balsavo 49, prieš – 30, o susilaikė 5 parlamentarai. Galutinį sprendimą Seimas priims balandžio 11 dieną.

Pratęsimo prašė tyrimą atliekantis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), kuriam Seimas yra suteikęs specialios komisijos statusą ir įpareigojęs išvadas pateikti iki balandžio 15 dienos.

Komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas BNS teigė, kad pratęsus tyrimą bus bandoma labiau įsigilinti į Lietuvos banko (LB) 2012 metais atliktą analizę dėl „Vilibor“ tarpbankinių palūkanų normos nustatymo metodikos.

Tyrime nedalyvaujantis BFK narys Mykolas Majauskas pasiūlė S. Jakeliūnui nusišalinti nuo vadovavimo tyrimui, nes jis esą nebegali būti nešališkas.

„Šitoje komisijoje elgiatės kaip tikras teisėjas, nors pažeidėte šešis teisėjų etikos kodekso principus“, – teigė jis.

S. Jakeliūnas praėjusią savaitę pareiškė, kad LB trukdė vykdyti krizės aplinkybių tyrimą, teikė ne visą informaciją, dalį jos nuslėpė. Parlamentaras taip pat sakė, kad prokurorų žadama prašyti ištirti, ar LB tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti indeksu „Vilibor“.

S. Jakeliūnas Seimo posėdyje sakė, kad, kalbant apie krizės tyrimą, jis planuoja kreiptis į kitas tarptautines institucijas.

„Bus kreipiamasi į europines institucijas, tarptautinę benduomenę, nes Lietuvoje, aš matau, kad diskusijų apie tokius vertinimus, epitetus, nevyksta“,– sakė jis.

Politikas kalbėjo, kad tyrimai dėl vykusios krizės taip pat vyko ir kituose centriniuose bankuose.

„Tai, ką turime, nustatėme tam tikrų įspūdingų ir šokiruojančių faktų. Kai kas patvirtina, kas daugmaž buvo anksčiau publikuota, dėl bankų vaidmens, dėl LB vaidmens, bet man neseniai paaiškėjo Švedijos valstybės audito ataskaita.

Švedijos bankai, dominuodami Baltijos šalyse, prisidėjo, iš esmės, prie krizės, bet labiau svarbu, kad Švedijos Vyriausybė buvo prisiėmusi atsakomybę dėl to, kad ji atsakinga už priežiūros institucijos veiklą“, – sakė S. Jakeliūnas.

Taip pat jis sakė, kad nemažai faktų paaiškėjo ir dėl „Vilibor“ rodiklio.

„Man buvo didelė naujiena, kad aštuonios ES valstybės kreipėsi dėl paramos, į ES institucijas, ją gavo, bet, Latvijos atveju, dalyvavo ir Švedijos Vyriausybė, dėl to, kad Švedijos Vyriausybė prisiėmė atsakomybę dėl bankų veiksmų dominuojančio vaidmens ir sukeltos krizės Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.

Taigi teigti, kad grėsė devalvacija, melas. Informacija sudėtinga, bet tai, kas nustatyta, neginčytina. Galima žala, nesiėmus paramos gauti, yra kaip minimum 1,9 mlrd. Eur“, – sakė S. Jakeliūnas.

„Jūs jau prašėtės pas Gitaną Nausėdą į darbą, bet yra gandų, kad prašėtės ir pas Vitą Vasilaiuską į darbą, ir nebuvote priimtas, todėl keršijate“, – sakė Andrius Kubilius ir prašė patvirtinti arba paneigti gandus.

„Savo bendradarbiavimą V. Vasiliauskui siūliau nuo 2011 metų kovo. Ir bendradarbiavimo formos – įvairiausios. Su LB kalbos vyko, bet jokių sprendimų ir reikalavimų būti negalėjo, nes jie paprasčiausiai neįmanomi“, – sakė S. Jakeliūnas.

Paprašytas patikslinti atsakymą, S. Jakeliūnas sakė: „Tai nebuvo prašymas į darbą, tai buvo pokalbis dėl galimybės bendradarbiauti, bet man buvo pasakyta, kad sprendimus priima Daukanto aikštė. Tuo pokalbiai ir baigėsi“.

V. Vasiliauskas BNS patvirtino, kad S. Jakeliūnas yra bandęs gauti darbą Lietuvos banke.

„S. Jakeliūnas siekė įsidarbinti Lietuvos banke užimant aukštas pareigas. Nuo 2011 metų tokių bandymų buvo ne vienas. Yra išlikusios tą patvirtinančios žinutės“, – komentare BNS nurodė LB vadovas.