„Tai (Lietuva. – ELTA) viena mažiausią mokesčių-bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį turinčių valstybių – jis 10 proc. mažesnis nei ES vidurkis. Prie to prisideda, kad daug apmokestinamų ES paslaugų Lietuvoje visai neapmokestinama arba mažai apmokestinama – neturite automobilio mokesčių, dyzelio akcizų“, – atkreipė dėmesį B. Angelis.
Pasak jo, nors Lietuvos ekonomikos augimas „praėjusį dešimtmetį buvo įspūdingas“, tačiau yra daug rizikų, kurios potencialiai ekonomikos augimą ilguoju laikotarpiu sulėtintų.
„Pastebėjome, kad Lietuva vis dar turi nemažai gyventojų skurdo rizikoje, nelygybė gana aukšta. Gyventojų skaičius mažėja, tai turi įtakos ekonomikos augimo potencialui“, – sakė B. Angelis.
Kaip teigė EK atstovas, Lietuvai svarbus prioritetas būtų didinti išlaidas socialinėms išmokoms, kurios yra mažiausios ES – 11 proc. BVP. Airija, esanti priešpaskutinėje vietoje, socialinėms išmokoms išleidžia 7 procentiniais punktais daugiau BVP nei Lietuva.
„Mūsų vertinimu, gyventojų dalis, kuri yra rizikos zonoje patirti skurdą, yra didžiulė: ES vidurkis siekia 22 proc., o Lietuvoje – beveik 30 proc. Čia jūsų situacija yra labai nekokia. Lietuvoje, akivaizdu, su pajamų paskirstymu situacija labai netolygi. Ar tai, kas iki šiol įgyvendinta, yra pakankama, kad situacija nors kiek pagerėtų? Paskutinių reformų poveikis bus gana kuklus mažinant nelygybę“, – teigė B. Angelis.
Pasak jo, mažinant pensijų išmokų santykį reikia atsižvelgti į tai, kad 40 proc. pensininkų Lietuvoje patiria skurdo riziką.
„Nežinoma, ar ši reforma (pensijų. – ELTA) gerina pensijų tvarumą. Dėl pensijų sistemos tvarumo – didelis klaustukas“, – sakė B. Angelis.
Kalbant apie prognozes Lietuvai, pagrindinis ekonomikos augimo variklis toliau išliks vidaus vartojimas – jis yra varomas atlyginimų, investicijų augimo.
„EK prognozuoja, kad investicijų augimas (Lietuvoje. – ELTA) lėtės dėl išorės faktorių. Tarptautinė aplinka nėra labai palanki, todėl mažiname augimo prognozes visose teritorijose. Tikimės, kad augimas (Lietuvoje. – ELTA) sulėtės iki 2,7 proc. šiemet ir 2,4 proc. kitais metais“, – teigė B. Angelis.
B. Angelio teigimu, infliacija 2018 m. Lietuvoje pasiekė piką, todėl tikimasi, kad ji ir toliau mažės. Infliaciją mūsų šalyje daugiausiai skatina paslaugų sektorius.
Viešųjų finansų situacija, anot direktorato vadovo, Lietuvoje išlieka nebloga – numatoma, kad šiemet viešųjų finansų perteklius sieks 0,3 proc. Finansų situacijos gerėjimą lėmė solidus augimas ir vartotojų išlaidos, dėl to padidėjo surenkami mokesčiai.
B. Angelis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje atlyginimų augimas lenkia darbo našumą, tačiau taip nebus visą laiką – toks greitas algų augimas gali privesti prie mažėjančių investicijų ar konkurencijos, padidėjusių eksporto kainų.
Kaip ELTA jau rašė, vasarį paskelbta EK ataskaita parodė, kad šalies pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis yra kritinė. Joje atkreipiamas dėmesys ir į mažėjantį darbingo amžiaus žmonių skaičių.
„Lietuva išlieka paradokso valstybe. Iš vienos pusės – gera ekonominė sveikata, stiprus ekonomikos augimas, mažėjantis nedarbas ir sparčiai augantys atlyginimai ir labai geri viešieji finansai. Tačiau tuo pačiu metu – didėjantys regioniniai skirtumai ir kritinė padėtis dėl pajamų nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties rizikos“, – žurnalistams sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Jis pažymėjo, kad mokesčių ir išmokų sistema, kaip vertinama EK ataskaitoje, turi mažai įtakos mažinant skurdą.
Tuo metu EK atstovybės vadovo pavaduotojas Marius Vaščega pažymėjo, kad kita silpnybė, apie kurią kalbama jau ne pirmus metus, yra mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius.
„Jis (rodiklis. – ELTA) yra tapęs ne grėsme, o realybe. Nuo 2014 metų iki dabar sumažėjo (darbingo amžiaus gyventojų. – ELTA) nuo 1,8 iki 1,7 mln. Čia pradeda trūkti kvalifikuotų darbuotojų, bet, nepaisant trūkstamų įgūdžių, mažokai išnaudojamos aktyvios darbo rinkos priemonės, perkvalifikavimas, pagalba žmogui surasti vietą darbo rinkoje“, – sakė M. Vaščega.
Jis pastebėjo, kad darbo rinkoje potencialo yra, ir ypač gerai atrodo aukštesnį išsilavinimą turinčių žmonių užimtumo padėtis.
Jo teigimu, darbdaviai Lietuvoje susiduria su IT srities darbuotojų trūkumu – šių darbuotojų Lietuvoje yra kiek mažiau nei 3 proc., o ES vidurkis yra beveik 4 proc.
EK ataskaitoje kalbama ir apie sritis, į kurias reikėtų nukreipti investicijas. Tai, anot M. Vaščegos, inovacijų, transporto, žaliosios ekonomikos sritys. Numatoma, kad ši ataskaita bus pagrindas Lietuvos ir EK deryboms dėl investicijų prioritetų 2021-2027 metais.
Kaip pažymima ataskaitoje, 2018 metais šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 proc. Manoma, kad 2019 ir 2020 metais ekonomika augs lėčiau – atitinkamai 2,7 ir 2,4 proc.
